Žemės bankas Kaune (dab. KTU centriniai rūmai)
<p style="text-align: justify;">Dauguma tarpukariu Lietuvoje suprojektuotų bankų pastatų tiek didžiuosiuose miestuose, tiek provincijoje pasižymėjo aiškiai išreikštomis klasicizmo formomis. Bankų architektūroje racionalizmo ir funkcionalizmo bruožai ėmė ryškėti ketvirtame dešimtmetyje. Pastatams būdinga klasikinė architektūra vis labiau abstrahuojama, įgyja paprastesnes geometrines formas. Žemės bankas Kaune – būdingas šio proceso pavyzdys. Karolis Reisonas, rašydamas apie Žemės banką, nors pastarasis ir gan santūrios architektūros, savo poziciją grindžia tokiais modernizmui artimais architektūrinės kalbos elementais, kaip antai plokščias stogas: „Parapetas beveik uždengia stogą, ypač žiūrint iš aikštės, o kadangi stogas dalinai iš tolimesnės vietos matomas, tai, kad jis neatrodytų ryškia dėme virš rūmų, jis dengtas skarda, kuri savo spalva susilieja su dangumi ir todėl ryškiai virš rūmų nedominuoja ir nedarko bendro ramaus banko rūmų ir muziejaus vaizdo“<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Įdomu, kad banko rūmų architektūros pristatymuose periodinėje to meto spaudoje taip pat galime įžvelgti tam tikrų užuominų į naująją modernistinę estetiką: „Reikalinga, kad darbo patalpos būtų šviesios, kad jose būtų pakankamai oro ir šilumos. Visi kiti statomi namui reikalavimai buvo laikomi antraeilės reikšmės [...] daugiausia dėmesio buvo kreipta namų higienai ir patalpų švarumu“<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. Tiesa, architektūros estetinės kokybės samprata ir toliau neatskiriama nuo ornamentikos. Pastarosios nebuvimas pateisinamas tik higienos ir finansiniu požiūriu: „Brangių įrengimų, visokių gipso pagražinimų ir ornamentų, <em>nors ir puošiančių vidaus įrengimą </em>[paryškinta cituojant - V. P.], tačiau visuomet padedančių dulkėms laikytis, naujai pastatytuose Žemės banko namuose nėra“<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>.</p>
<p><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<div><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Reisonas, K. Žemės banko rūmai. <em>Technika ir ūkis, </em>1935, nr. 1, p. 26.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Žemės banko namai Kaune. <em>Lietuvos aidas</em>, 1935, vasario 12, p. 8.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Ten pat.</p>
</div>
</div>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Donelaičio g. 73
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1933
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Administraciniai, Bankas
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 14
Susiję bibliografijos įrašai
Susiję objektai

Dauguma tarpukariu Lietuvoje suprojektuotų bankų pastatų tiek didžiuosiuose miestuose, tiek provincijoje pasižymėjo aiškiai išreikštomis klasicizmo formomis. Bankų architektūroje racionalizmo ir funkcionalizmo bruožai ėmė ryškėti ketvirtame dešimtmetyje. Pastatams būdinga klasikinė architektūra vis labiau abstrahuojama, įgyja paprastesnes geometrines formas. Žemės bankas Kaune – būdingas šio proceso pavyzdys. Karolis Reisonas, rašydamas apie Žemės banką, nors pastarasis ir gan santūrios architektūros, savo poziciją grindžia tokiais modernizmui artimais architektūrinės kalbos elementais, kaip antai plokščias stogas: „Parapetas beveik uždengia stogą, ypač žiūrint iš aikštės, o kadangi stogas dalinai iš tolimesnės vietos matomas, tai, kad jis neatrodytų ryškia dėme virš rūmų, jis dengtas skarda, kuri savo spalva susilieja su dangumi ir todėl ryškiai virš rūmų nedominuoja ir nedarko bendro ramaus banko rūmų ir muziejaus vaizdo“[1]. Įdomu, kad banko rūmų architektūros pristatymuose periodinėje to meto spaudoje taip pat galime įžvelgti tam tikrų užuominų į naująją modernistinę estetiką: „Reikalinga, kad darbo patalpos būtų šviesios, kad jose būtų pakankamai oro ir šilumos. Visi kiti statomi namui reikalavimai buvo laikomi antraeilės reikšmės [...] daugiausia dėmesio buvo kreipta namų higienai ir patalpų švarumu“[2]. Tiesa, architektūros estetinės kokybės samprata ir toliau neatskiriama nuo ornamentikos. Pastarosios nebuvimas pateisinamas tik higienos ir finansiniu požiūriu: „Brangių įrengimų, visokių gipso pagražinimų ir ornamentų, nors ir puošiančių vidaus įrengimą [paryškinta cituojant - V. P.], tačiau visuomet padedančių dulkėms laikytis, naujai pastatytuose Žemės banko namuose nėra“[3].


Vaidas Petrulis




[1] Reisonas, K. Žemės banko rūmai. Technika ir ūkis, 1935, nr. 1, p. 26.


[2] Žemės banko namai Kaune. Lietuvos aidas, 1935, vasario 12, p. 8.


[3] Ten pat.


Projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1142
Projektas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1142
Fasadas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1142
Fasadas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1142
1 a. planas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1142
1 a. planas. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1142
Pjūvis. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1142
Pjūvis. KAA, f. 218, ap. 2, b. 1142
Statybos metu. Iš: "Akademikas", 1934, nr. 14, p. 312
Statybos metu. Iš: "Akademikas", 1934, nr. 14, p. 312
Iš: Miškinis, A.; Morkūnas, K. Kauno atvirukai 1918-1940: katalogas. Vilnius: Lietuvos Nacionalinis muziejus, 2001, p. 144
Iš: Miškinis, A.; Morkūnas, K. Kauno atvirukai 1918-1940: katalogas. Vilnius: Lietuvos Nacionalinis muziejus, 2001, p. 144
Pastatas 1935 m. Iš: "Technika ir ūkis", 1935, nr. 1, p. 26
Pastatas 1935 m. Iš: "Technika ir ūkis", 1935, nr. 1, p. 26
Pastatas 1956 m. S. Lukošius nuotr., KTU ASI archyvas
Pastatas 1956 m. S. Lukošius nuotr., KTU ASI archyvas
Pastatas apie 1957 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Pastatas apie 1957 m. KTU ASI archyvo nuotr.
Pastatas 1983 m. A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr.
Pastatas 1983 m. A. Dumbliausko asmeninio archyvo nuotr.
Pastatas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Pastatas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Dekoratyvinis elementas. V. Petrulio nuotr., 2010 m.
Dekoratyvinis elementas. V. Petrulio nuotr., 2010 m.
Dekoratyvinis elementas. V. Petrulio nuotr., 2010 m.
Dekoratyvinis elementas. V. Petrulio nuotr., 2010 m.
Dekoratyvinis elementas. V. Petrulio nuotr., 2010 m.
Dekoratyvinis elementas. V. Petrulio nuotr., 2010 m.