Antano Gravrogko namas Kaune
<p style="text-align: justify;">Žymaus tarpukario visuomenės veikėjo ir Kauno miesto burmistro Antano Gravrogko namas pastatytas 1932 metais. Statinys yra vienas iš nedaugelio gyvenamosios paskirties objektų, kuriuos suprojektavo Lietuvos architektūroje išskirtiniu braižu pasižymėjęs E. A. Frykas. Pastatas puikiai atspindi šiam architektui būdingą darnią modernistinių ir istoristinių tendencijų sąveiką. Keturaukščio pastato fasadą sudaro keturi tarpsniai, iš kurių tris apatinius išryškina laužytų formų iškyšos, užsibaigiančios klasikinių formų baliustrados juosiamu balkonu. Balkonas iš abiejų pusių sujungtas su aukštesnėmis šoninėmis fasado dalimis. Kairė fasado dalis ties įvažiavimu į vakarinę sklypo dalį užapvalinta, o dešiniojoje esantis pagrindinis įėjimas, nors ir nėra akcentuotas, tačiau dekoruotas liaudiškų agrarinių bei mitologinių motyvų bareljefais (skulptoriaus Juozo Zikaro 1933 m. sukurti bronziniai bareljefai „Arklių tramdytojas“, „Pjovėjas“, „Rinkėja“). Liaudiško meno akcentais galima laikyti ir antro bei trečio aukšto balkonų puošybą augaliniais motyvais.</p>
<p><em>Pauliaus Tautvydo Laurinaičio</em></p>
<p> </p>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., V. Putvinskio g. 70
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1930
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Namas, Gyvenamieji, Statinys, Architektūra
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 10
Susiję bibliografijos įrašai
Susiję objektai

Žymaus tarpukario visuomenės veikėjo ir Kauno miesto burmistro Antano Gravrogko namas pastatytas 1932 metais. Statinys yra vienas iš nedaugelio gyvenamosios paskirties objektų, kuriuos suprojektavo Lietuvos architektūroje išskirtiniu braižu pasižymėjęs E. A. Frykas. Pastatas puikiai atspindi šiam architektui būdingą darnią modernistinių ir istoristinių tendencijų sąveiką. Keturaukščio pastato fasadą sudaro keturi tarpsniai, iš kurių tris apatinius išryškina laužytų formų iškyšos, užsibaigiančios klasikinių formų baliustrados juosiamu balkonu. Balkonas iš abiejų pusių sujungtas su aukštesnėmis šoninėmis fasado dalimis. Kairė fasado dalis ties įvažiavimu į vakarinę sklypo dalį užapvalinta, o dešiniojoje esantis pagrindinis įėjimas, nors ir nėra akcentuotas, tačiau dekoruotas liaudiškų agrarinių bei mitologinių motyvų bareljefais (skulptoriaus Juozo Zikaro 1933 m. sukurti bronziniai bareljefai „Arklių tramdytojas“, „Pjovėjas“, „Rinkėja“). Liaudiško meno akcentais galima laikyti ir antro bei trečio aukšto balkonų puošybą augaliniais motyvais.


Pauliaus Tautvydo Laurinaičio


 


Namo vaizdas 2010 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Namo vaizdas 2010 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Namo vaizdas 2010 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Namo vaizdas 2010 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado fragmentas 2010 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasado fragmentas 2010 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Balkonas 2010 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Balkonas 2010 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Įėjimas į namą. V. Petrulio nuotr., 2008 m.
Įėjimas į namą. V. Petrulio nuotr., 2008 m.
Bareljefas "Arklių tramdytojas". P. T. Laurinaičio nuotr., 2010 m.
Bareljefas "Arklių tramdytojas". P. T. Laurinaičio nuotr., 2010 m.
Bareljefas "Pjovėjas". S. Strazdienės nuotr., 2010 m.
Bareljefas "Pjovėjas". S. Strazdienės nuotr., 2010 m.
Bareljefas "Rinkėja". S. Strazdienės nuotr., 2010 m.
Bareljefas "Rinkėja". S. Strazdienės nuotr., 2010 m.
Vidaus laiptų fragmentas. S. Strazdienės nuotr., 2010 m.
Vidaus laiptų fragmentas. S. Strazdienės nuotr., 2010 m.
Laiptinės fragmentas. S. Strazdienės nuotr., 2010 m.
Laiptinės fragmentas. S. Strazdienės nuotr., 2010 m.