Kauno valstybinis lėlių teatras (buv. kino teatras „Odeon“)
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Kino teatras „Odeon“  (nuo 1935 m. sausio 1 d. „Glorija“<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>) – svarbi Lietuvos kino istorijos dalis. Tarpukario Lietuvoje – tai pirmasis specialiai kino teatrui skirtas pastatas. Be to, čia pirmą kartą Lietuvoje parodytas ir garsinis kinas („jei neskaitysime apsišaukėlio kino teatro <em>Oaza</em>, kur aštuoni džeržgiantys radio aparatų garsiakalbiai neturėjo nieko bendro su garsiniu filmu“<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>). Panašu, kad kino teatras tarp kitų išsiskyrė ir dėmesiu kultūringesnei aplinkai, nes „nuo pat įkūrimo pradžios pasižymėjo kokybiškais divertismentais. Jame grojo pirmasis simfoninis orkestras Kauno kino teatruose, vadovaujamas Izaoko Vildmano-Zaidmano“<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>. Tiesa, kuriant kultūringesnę teatro atmosferą su <span>„kokybiškais divertismentais<span>“, regis, koją kišo materialiniai trūkumai</span></span>. Antai 1931 m. teatro patalpų apžiūros išvados optimizmu nedvelkia: „Laukiamajame kambaryje ventiliatorius suiręs, neveikia. Elektros skirstomoji dėžė neužrakinta. Kiemas prie atsargos išėjimų neapšviestas, nors lempa yra. Įėjimo durų rankenos išsiplaikę, juda. Kino apleistas, senai remontuotas“<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>. Sąlygos nepagerėjo ir 1939 m. –  komisija vėl konstatuoja, kad „matomumas ir ventiliacija blogi“<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Kino teatro architektūriniuose vertinimuose įdomu atkreipti dėmesį ir į urbanistinę statinio situaciją. Objekto atitraukimas giliau į kiemą buvo vienas iš pirmųjų atvejų, kai Laisvės alėjos vidinių kiemų erdvės atiteko visuomeniniams poreikiams. Netoliese Miesto sodo esanti erdvė neabejotinai praturtinio pagrindinio bulvaro prieigų įvairovę. Tiesa, net ir tokiu atveju minėtos erdvės neišvengė tam laikui vidiniams kiemams būdingų chaotiškų menkaverčių medinių pastatų. Nors 1923 m. leidimas statyti kino teatrą buvo išduotas su sąlyga, kad bus „nugriauti mediniai kiemo trobėsiai ir priestatai“, sklypo savininkas Efrinas Rumšiškis 1926 m. „neturėdamas jokio leidimo pristatė dar medinę būdelę prie tako iš gatvės į kino teatrą“<a title="" href="#_ftn6">[6]</a>. Situacija, matyt, neką tepasikeitė ir po dešimtmečio – 1935 m. vasario 20 d. kino teatrą tikrinusi inspekcija savo atsiliepimą pradeda nuo pastabos, kad kiemą būtina sutvarkyti: „Nugriauti seną nenaudojamą išvietę, pašiūrę. Pašalinti suverstus pakraščiuose visokius griozdus“<a title="" href="#_ftn7">[7]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors leidimas statyti buvo išduotas dar 1923 m., kino teatro statyba baigta tik 1925 m. Gruodžio 22 d., prieš pat šv. Kalėdas, komisija konstatuoja, kad 500 vietų kino teatras yra įrengtas, patogus ir jaukus, ir nuo šios apžiūrėjimo dienos kino teatrą leidžia atidaryti<a title="" href="#_ftn8">[8]</a>. Kaip mini A. Surblys, „dėl techninių problemų, projektavimo ir statybos darbų broko statybą teko sustabdyti, o ją atnaujinus, jau teko gelbėti avarinės būklės pastatą“<a title="" href="#_ftn9">[9]</a>. Architektūriniu požiūriu pirmasis kino teatro projektas buvo istoristinis, tačiau santūrus, be šio funkcinio tipo pastatams būdingo miestietiškojo <em>art deco</em> elementų. Labiau panėšėjo į tradicinius teatro rūmus. 1929, 1936 ir 1939 metais statinys buvo rekonstruotas<a title="" href="#_ftn10">[10]</a>. Sovietmečiu, iki 1960 m. įkuriant Lėlių teatrą, čia taip pat veikė kino teatrai <span>„</span>Baltija<span>“</span>, <span>„</span>Pionierius<span>“</span><a title="" href="#_ftn11">[11]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> LCVA, f. 402, ap. 14, b. 6, l. 11  </p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Surblys, A. Kauno kino teatrai 1918-1940 m.: lokalizacija ir raida. <em>Kauno istorijos metraštis</em>, t. 11, p. 163</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Ten pat.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 51</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 64</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 22</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref7">[7]</a> LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 46</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref8">[8]</a> LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 5</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref9">[9]</a> Surblys, A., <em>op. cit.</em></p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref10">[10]</a> Ten pat.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref11">[11]</a> Ten pat.</p>
</div>
</div>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Laisvės al. 87a
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Metai: 1926
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Kultūros/ sporto/ poilsio/ Kiti, Kino teatras
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 12
Susiję bibliografijos įrašai
Naujos kavinės Kaune
Naujos kavinės Kaune
Lietuvos Aidas
1930-12-04 p.p. 6
Žinutė
Kaip ir kame klaipėdiškiai praleidžia laiką
Kaip ir kame klaipėdiškiai praleidžia laiką
Lietuvos Žinios
1931-05-22 p.6
Straipsnis
Vasara kinams nuostolinga
Vasara kinams nuostolinga
Lietuvos Žinios
1931-06-03 p.5
Žinutė
Kinematografas ir visuomenės auklėjimas
Kinematografas ir visuomenės auklėjimas
Lietuvos Aidas
1932-09-29 p.4
Straipsnis
Tvarkosi Lietuvos kino teatrai
Tvarkosi Lietuvos kino teatrai
Lietuvos Žinios
1931-08-14 p.5
Straipsnis
Obeliai sukultūrėjo
Obeliai sukultūrėjo
Lietuvos Aidas
1935-07-30 p.9
Straipsnis
Marijampolė
Marijampolė
Lietuvos Aidas
1937-10-09 p.10
Žinutė
Žinutės apie Ukmergę
Žinutės apie Ukmergę
Lietuvos Žinios
1931-10-08 p.4
Žinutė
Žinutė apie Zarasų kino teatrą „Banga“
Žinutė apie Zarasų kino teatrą „Banga“
Lietuvos Žinios
1931-10-13 p.4
Žinutė
Klaipėdos miesto kultūros gyvenimas
Klaipėdos miesto kultūros gyvenimas
Lietuvos Aidas
1934-01-13 p.12-16
Straipsnis
Dėl tvarkos kino teatruose
Dėl tvarkos kino teatruose
Lietuvos Aidas
1937-11-05 p.4
Straipsnis
Panevėžys auga, grožėja, gyvėja ir kratosi krizės
Panevėžys auga, grožėja, gyvėja ir kratosi krizės
Lietuvos Aidas
1934-01-31 p.5
Straipsnis
Mažeikių krašto pažangėjimo reiškiniai
Mažeikių krašto pažangėjimo reiškiniai
Lietuvos Aidas
1938-03-16 p.7
Straipsnis
Vasario 16-oji Kaune
Vasario 16-oji Kaune
Lietuvos Aidas
1936-02-17 p.p.3
Straipsnis
Vilijampolėje statomi Dariaus ir Girėno vardo namai
Vilijampolėje statomi Dariaus ir Girėno vardo namai
Lietuvos Aidas
1934-10-08 p.p.8
Žinutė
Pakeista filmų cenzūros ir reklamos rinkliava
Pakeista filmų cenzūros ir reklamos rinkliava
Lietuvos Aidas
1934-03-01 p.5
Žinutė
Klaipėdos kinų propaganda
Klaipėdos kinų propaganda
Lietuvos Aidas
1935-03-12 p.p.3
Straipsnis
Vytauto parkas vasaros vakarais
Vytauto parkas vasaros vakarais
Lietuvos Aidas
1936-07-14 p.4
Straipsnis
Kino teatruose turės būti vietų planas
Kino teatruose turės būti vietų planas
Lietuvos Žinios
1932-01-20 p.5
Žinutė
Ne vietoje ir netvarkingas kino
Ne vietoje ir netvarkingas kino
Lietuvos Žinios
1935-02-25 p.5
Žinutė
Žinutė apie kino teatrą Ežerėnuose
Žinutė apie kino teatrą Ežerėnuose
Lietuvos Žinios
1922-07-13 p.3
Žinutė
Teršimo lizdai
Teršimo lizdai
Lietuvos Žinios
1922-10-04 p.3
Žinutė
Ar Kaune butų stoka?
Ar Kaune butų stoka?
Lietuvos Žinios
1922-11-01 p.1
Straipsnis
Žinutės apie Kauną
Žinutės apie Kauną
Lietuva
1923-04-26 p.2-3
Straipsnis
Vyr. statybos inspektorius inž. Navickis statybos klausimais
Vyr. statybos inspektorius inž. Navickis statybos klausimais
Lietuvos Aidas
1933-04-04 p.4
Straipsnis
Joniškis. Du nauji pastatai
Joniškis. Du nauji pastatai
Lietuvos Aidas
1939-01-09 p.7
Žinutė
Kaunas pramogauja
Kaunas pramogauja
Lietuvos Aidas
1939-03-04 p.6
Straipsnis
Kurija nupirko namus
Kurija nupirko namus
Lietuvos Žinios
1936-03-23 p.5
Žinutė
Naujas kino Vilijampolėj
Naujas kino Vilijampolėj
1935-08-24 p.8
Žinutė
Gražėja Žaliakalnis
Gražėja Žaliakalnis
Lietuvos Aidas
1939-07-26 p.3
Straipsnis
Laisvės alėjoje nauja lietuviška iškaba
Laisvės alėjoje nauja lietuviška iškaba
Lietuvos Aidas
1940-04-18 p.5
Straipsnis
Joniškio aktualijos
Joniškio aktualijos
Lietuvos Žinios
1938-08-05 p.5
Straipsnis
Žinutės apie Petrašiūnus
Žinutės apie Petrašiūnus
Lietuvos Žinios
1939-03-13 p.7
Žinutė
1 33

Kino teatras „Odeon“  (nuo 1935 m. sausio 1 d. „Glorija“[1]) – svarbi Lietuvos kino istorijos dalis. Tarpukario Lietuvoje – tai pirmasis specialiai kino teatrui skirtas pastatas. Be to, čia pirmą kartą Lietuvoje parodytas ir garsinis kinas („jei neskaitysime apsišaukėlio kino teatro Oaza, kur aštuoni džeržgiantys radio aparatų garsiakalbiai neturėjo nieko bendro su garsiniu filmu“[2]). Panašu, kad kino teatras tarp kitų išsiskyrė ir dėmesiu kultūringesnei aplinkai, nes „nuo pat įkūrimo pradžios pasižymėjo kokybiškais divertismentais. Jame grojo pirmasis simfoninis orkestras Kauno kino teatruose, vadovaujamas Izaoko Vildmano-Zaidmano“[3]. Tiesa, kuriant kultūringesnę teatro atmosferą su „kokybiškais divertismentais“, regis, koją kišo materialiniai trūkumai. Antai 1931 m. teatro patalpų apžiūros išvados optimizmu nedvelkia: „Laukiamajame kambaryje ventiliatorius suiręs, neveikia. Elektros skirstomoji dėžė neužrakinta. Kiemas prie atsargos išėjimų neapšviestas, nors lempa yra. Įėjimo durų rankenos išsiplaikę, juda. Kino apleistas, senai remontuotas“[4]. Sąlygos nepagerėjo ir 1939 m. –  komisija vėl konstatuoja, kad „matomumas ir ventiliacija blogi“[5].


Kino teatro architektūriniuose vertinimuose įdomu atkreipti dėmesį ir į urbanistinę statinio situaciją. Objekto atitraukimas giliau į kiemą buvo vienas iš pirmųjų atvejų, kai Laisvės alėjos vidinių kiemų erdvės atiteko visuomeniniams poreikiams. Netoliese Miesto sodo esanti erdvė neabejotinai praturtinio pagrindinio bulvaro prieigų įvairovę. Tiesa, net ir tokiu atveju minėtos erdvės neišvengė tam laikui vidiniams kiemams būdingų chaotiškų menkaverčių medinių pastatų. Nors 1923 m. leidimas statyti kino teatrą buvo išduotas su sąlyga, kad bus „nugriauti mediniai kiemo trobėsiai ir priestatai“, sklypo savininkas Efrinas Rumšiškis 1926 m. „neturėdamas jokio leidimo pristatė dar medinę būdelę prie tako iš gatvės į kino teatrą“[6]. Situacija, matyt, neką tepasikeitė ir po dešimtmečio – 1935 m. vasario 20 d. kino teatrą tikrinusi inspekcija savo atsiliepimą pradeda nuo pastabos, kad kiemą būtina sutvarkyti: „Nugriauti seną nenaudojamą išvietę, pašiūrę. Pašalinti suverstus pakraščiuose visokius griozdus“[7].


Nors leidimas statyti buvo išduotas dar 1923 m., kino teatro statyba baigta tik 1925 m. Gruodžio 22 d., prieš pat šv. Kalėdas, komisija konstatuoja, kad 500 vietų kino teatras yra įrengtas, patogus ir jaukus, ir nuo šios apžiūrėjimo dienos kino teatrą leidžia atidaryti[8]. Kaip mini A. Surblys, „dėl techninių problemų, projektavimo ir statybos darbų broko statybą teko sustabdyti, o ją atnaujinus, jau teko gelbėti avarinės būklės pastatą“[9]. Architektūriniu požiūriu pirmasis kino teatro projektas buvo istoristinis, tačiau santūrus, be šio funkcinio tipo pastatams būdingo miestietiškojo art deco elementų. Labiau panėšėjo į tradicinius teatro rūmus. 1929, 1936 ir 1939 metais statinys buvo rekonstruotas[10]. Sovietmečiu, iki 1960 m. įkuriant Lėlių teatrą, čia taip pat veikė kino teatrai Baltija, Pionierius[11].


Vaidas Petrulis




[1] LCVA, f. 402, ap. 14, b. 6, l. 11  


[2] Surblys, A. Kauno kino teatrai 1918-1940 m.: lokalizacija ir raida. Kauno istorijos metraštis, t. 11, p. 163


[3] Ten pat.


[4] LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 51


[5] LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 64


[6] LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 22


[7] LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 46


[8] LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 5


[9] Surblys, A., op. cit.


[10] Ten pat.


[11] Ten pat.


Bendras vaizdas. 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Bendras vaizdas. 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Situacijos planas. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
Situacijos planas. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
Fasadas. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
Fasadas. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
I a. planas. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
I a. planas. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
II a. planas. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
II a. planas. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
Pjūvis C-D. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
Pjūvis C-D. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
Pjūvis A-B. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
Pjūvis A-B. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
Rūsys. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
Rūsys. KAA, f. 218, ap. 2., b. 4008, l. 25
1939 m. žiūrovų salės pjūvis. LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 63
1939 m. žiūrovų salės pjūvis. LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 15, l. 63
Fasadas iš miesto sodo pusės. 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Fasadas iš miesto sodo pusės. 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Priekinis fasadas. 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Priekinis fasadas. 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Vitražas virš pagrindinio įėjimo. 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.
Vitražas virš pagrindinio įėjimo. 2013 m. P. T. Laurinaičio nuotr.