Architekto Arno Funko projektuotas retas medinio pastato pavyzdys yra 1935 metais pastatyta Petro Brazaičio vila. Lietuvoje itin retai sutinkamo aštuonkampio statinio geometrinis taisyklingumas ardomas iš kiemo pusės prišlieta stačiakampio formos terasa. Patalpų išplanavimas racionalus, atspindintis ketvirto dešimtmečio antrojoje pusėje vienos šeimos gyvenamuosiuose namuose išpopuliarėjusį kambarių išdėstymą aplink holą centre. 

Vidurinė pagrindinio fasado dalis išsikišusi, akcentuojama virš jos esančiu parapetu. Fasadui disimetrijos suteikia įgilintas įėjimas dešinėje iškyšos pusėje. Apatinė pastato dalis apkalta vertikaliomis lentelėmis, o viršutinės dalies horizontalų apkalimą turėjo pabrėžti vienu iš architekto pamėgtų elementų laikytinos[1] traukos (realiai neįgyvendintos).

Pastatas reprezentuoja jo statybos laikotarpiu vykusią Žaliakalnio plėtrą šiaurės kryptimi. Tuo metu šioje teritorijoje buvo gausiai statomi vienaaukščiai vieno buto gyvenamieji namai. Vis dėlto P. Brazaičio vilą taip pat galima laikyti ir išimtimi – skirtingai nei daugeliui panašaus pobūdžio pastatų, kurių projektuose dažniausiai pasitaikydavo kartotinių elementų, šiam projektui buvo pasitelktas vienas žymiausių tuometinių Lietuvos architektų, kuris sukūrė savitą, darniai į gatvės užstatymą isiliejantį, tačiau taip pat ir originalumu pasižymintį statinį.

Paulius Tautvydas Laurinaitis

[1] Kančienė, J. Racionalizmas Kauno tarpukario laikotarpio gyvenamuosiuose namuose (1918–1940 m.). Lietuvos TSR architektūros klausimai, 1988, t. 9.