Per Antrąjį pasaulinį karą apgriauto istorinio pastato vietoje (iki 1914 m. čia veikė Gubernijos iždinė, tarpukario Lietuvoje čia veikė paštas, telegrafas ir telefonas[1]) 1953 m.[2] pradėtas statyti stalinistinės epochos „socrealizmo“ stilistikos gyvenamasis namas. Tuo metu Vakarų daugiabučių namų statybose masiškai plito modernistinė architektūros stilistika, o Sovietų Sąjungos architektai buvo priversti kurti dekoratyvius, socialistinės simbolikos prisodrintus pastatus. Kaip tik tokiais bruožais pasižymi ir šis objektas: iš aplinkos išsišokantis mastelis, tamsus granitinis tinkas (pirmame aukšte puoštas grioveliais, kurie skaido plokštumą į rustus primenančius stačiakampius), Laisvės alėjos fasado trečiąjį tarpsnį skaidantys didžiojo orderio piliastrai, užsibaigiantys stilizuotų gėlyčių ornamentikos kapiteliais, pastatą vainikuojantis karnizas, durų puošybos simbolika – visa tai iliustruoja epochos architektūrinę dvasią. Ne mažiau puošniai buvo tvarkoma ir aplinka, kuriama viešoji erdvė, kuri savotiškai pratęsė Miesto sodą (ypač charakteringa dekoratyvinė vaza, stovėjusi dabartinio Vytauto Didžiojo paminklo vietoje). Prabėgus daugeliui metų ir sumenkus sovietinių ženklų tiesmukai ideologinei reikšmei, statinys išlieka įdomus kaip iškalbingas savosios epochos pavyzdys.

Vaidas Petrulis

...[1] I. Godlevskio namas (Gubernijos iždinė) –  „Vilties" vaistinė, gyvenamieji butai (Laisvės al. 100). Prieiga per internetą: <http://renginiai.kvb.lt/I%F0-Kauno-istorijos?page=14>.

.[2] Peras, J. Daugiabutis gyvenamasis namas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958, p. 154.