Murovankos Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkvė
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Murovankos Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkvė – unikalus, vienas vertingiausių buvusios LDK sakralinių paminklų, reprezentuojantis itin retą paminklų tipą – gotikines cerkves. Šių cerkvių architektūrą „tyrinėtojai apibūdina kaip originalią dviejų kontroversiškų stilių sintezę, t. y. gotikinės sienų paviršiaus faktūros, aukšto stogo, kontraforsų ir bizantinio planavimo – vienos arba trijų dalių apsidės – simbiozę“<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>.  Įdomu, kad Muvovankos cerkvės architektūroje galime įžvelgti ir gynybinio pastato bruožų. Anot architektūros tyrinėtojos Algės Jankevičienės, Murovankos cerkvė kartu su Suprasalio ir Synkovičių cerkve  sudaro atskirą gynybinių cerkvių grupę<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors tokio pobūdžio cerkvės dažniausiai datuojamos XVI a. pirmąja puse (o kartais – visu XVI a.)<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>, pasitelkus netiesioginius argumentus daroma prielaida, kad Malo Možeikovo (Murovankos) cerkvė buvo pastatyta pačioje XVI a. pradžioje: „viena vertus, istoriografijoje teigiama, kad Malo Možeikovo cerkvės fundatorius buvo Šimkus Mackavičius, miręs 1542 m. Kadangi Mackavičių giminė su šia vietove aiškiai susijusi jau nuo 1494 m., autorius daro prielaidą, kad cerkvę Malo Možeikove pastatydino Šimkaus Mackavičiaus tėvas – Mackus Andriuškavičius apie 1500 m. (pagal bažnytinės unijos programą), antra vertus, Malo Možeikovo architektūra labai artima Suprasliui, nes neturi kupolo (Supraslio cerkvė iki 1503 m. taip pat neturėjo kupolo)“<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;"> „Sakralinis pastatas pastytas kaip stačiatikių cerkvė, vėliau priklausė unitams, po 1839 m. (panaikinus uniją) uždaryta, po 1863 m. vėl priklausė stačiatikiams, o I pasaulinio karo atiteko katalikams, tačiau 1928 m. uždaryta, po II pasaulinio karo vėl priklausė katalikams, o 1991 m. paimta iš katalikų ir atiduota stačiatikiams“<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Vaidas Petrulis </em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Kirkienė, G. Supraslio vienuolyno konfesinės priklausomybės ir pobūdžio klausimas. <em>Lietuvos istorijos  studijos</em>, 2006, t. 18, p. 42.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Ten pat., p. 42.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Ten pat., p. 41.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> Ten pat., p. 42<span>–</span>43.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> Murovankos Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkvė. Prieiga per internetą: <<a href="http://www.mdl.lt/wp-content/upload/murovanka.pdf">http://www.mdl.lt/wp-content/upload/murovanka.pdf</a>>.</p>
</div>
</div>
Adresas: Murovankos (arba Malo Možeikovo) k., Gardino sr., Baltarusija
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Laikotarpis: LDK
Architektūros šakos: Statinys, Architektūra, Sakraliniai, Cerkvė
Medžiagos: Mūras (mišrus)
Nuotraukos: 21
Susiję objektai
Geranainių Šv. Mikalojaus vyskupo bažnyčia
Geranainių Šv. Mikalojaus vyskupo bažnyčia
1529 - 1779
Myro pilis
Myro pilis
1500 - 1600
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir bernardinų vienuolyno istorija
Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir bernardinų vienuolyno istorija
Synkovičių Šv. arkangelo Mykolo cerkvė
Synkovičių Šv. arkangelo Mykolo cerkvė
1500 - 1550
Bernardinų vienuolynas Gardine
Bernardinų vienuolynas Gardine
1580 - 1853
Ragainės pilis
Ragainės pilis
1397 - 1409
Karaliaučiaus (Kaliningrado) katedra
Karaliaučiaus (Kaliningrado) katedra
1333 - 1380
Bažnyčia Tilžėje (Sovetske)
Bažnyčia Tilžėje (Sovetske)
1450 - 1500
Georgenburgo pilis
Georgenburgo pilis
1380 - 1400
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia
Vilniaus Šv. Onos bažnyčia
1400 - 1581
Medininkų (Aušros) vartai
Medininkų (Aušros) vartai
1503 - 1522
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
1251 - 1801
Perkūno namas Kaune
Perkūno namas Kaune
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia ir špitolė
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia ir špitolė
Senoji klebonija Kaune
Senoji klebonija Kaune
Namas Rotušės a. 28 Kaune (Lietuvos medicinos ir formacijos istorijos muziejus)
Namas Rotušės a. 28 Kaune (Lietuvos medicinos ir formacijos istorijos muziejus)
Zabielų namas Kaune
Zabielų namas Kaune
Namas Kaune, Vilniaus g. 11
Namas Kaune, Vilniaus g. 11
Namas Kaune, Rotušės a. 26
Namas Kaune, Rotušės a. 26
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namas Kaune, Rotušės a. 29
Namas Kaune, Rotušės a. 29
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir bernardinių vienuolyno kompleksas
Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir bernardinių vienuolyno kompleksas
Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios kompleksas
Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios kompleksas
Kapitulos namas Vilniuje, Pilies g. 4
Kapitulos namas Vilniuje, Pilies g. 4
Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia ir benediktinių vienuolyno istorija
Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčia ir benediktinių vienuolyno istorija
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios archeologiniai tyrimai
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios archeologiniai tyrimai
1503
Bernardinų Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios architektūra
Bernardinų Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios architektūra
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios architektūra
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios architektūra
Architektūriniai „Perkūno“ namo Kaune tyrimai
Architektūriniai „Perkūno“ namo Kaune tyrimai
Buvęs bernardinių vienuolyno namas Kaune
Buvęs bernardinių vienuolyno namas Kaune
Senosios klebonijos pastato architektūrinė raida
Senosios klebonijos pastato architektūrinė raida
Pastatų kompleksas T. Daugirdo g. 4, Kaune
Pastatų kompleksas T. Daugirdo g. 4, Kaune
Ankstyvieji Zabielų namo architektūriniai fragmentai
Ankstyvieji Zabielų namo architektūriniai fragmentai
Archeologiniai „Perkūno“ namo Kaune tyrimai
Archeologiniai „Perkūno“ namo Kaune tyrimai
Pastato Rotušės a. 29, Kaune, architektūriniai tyrimai
Pastato Rotušės a. 29, Kaune, architektūriniai tyrimai
Pastato Vilniaus g. 11, Kaune, architektūriniai tyrimai
Pastato Vilniaus g. 11, Kaune, architektūriniai tyrimai
Pastato Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe architektūriniai tyrimai
Pastato Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe architektūriniai tyrimai
Bernardinų Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statyba
Bernardinų Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statyba
Senasis Bernardinų vienuolyno namelis
Senasis Bernardinų vienuolyno namelis
Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčios architektūrinių tyrimų medžiaga
Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčios architektūrinių tyrimų medžiaga
Biala Podlaska dvaro rūmai
Biala Podlaska dvaro rūmai
1622 - 1740
Iškaldzės Švč. Trejybės bažnyčia
Iškaldzės Švč. Trejybės bažnyčia
1 44

Murovankos Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkvė – unikalus, vienas vertingiausių buvusios LDK sakralinių paminklų, reprezentuojantis itin retą paminklų tipą – gotikines cerkves. Šių cerkvių architektūrą „tyrinėtojai apibūdina kaip originalią dviejų kontroversiškų stilių sintezę, t. y. gotikinės sienų paviršiaus faktūros, aukšto stogo, kontraforsų ir bizantinio planavimo – vienos arba trijų dalių apsidės – simbiozę“[1].  Įdomu, kad Muvovankos cerkvės architektūroje galime įžvelgti ir gynybinio pastato bruožų. Anot architektūros tyrinėtojos Algės Jankevičienės, Murovankos cerkvė kartu su Suprasalio ir Synkovičių cerkve  sudaro atskirą gynybinių cerkvių grupę[2].


Nors tokio pobūdžio cerkvės dažniausiai datuojamos XVI a. pirmąja puse (o kartais – visu XVI a.)[3], pasitelkus netiesioginius argumentus daroma prielaida, kad Malo Možeikovo (Murovankos) cerkvė buvo pastatyta pačioje XVI a. pradžioje: „viena vertus, istoriografijoje teigiama, kad Malo Možeikovo cerkvės fundatorius buvo Šimkus Mackavičius, miręs 1542 m. Kadangi Mackavičių giminė su šia vietove aiškiai susijusi jau nuo 1494 m., autorius daro prielaidą, kad cerkvę Malo Možeikove pastatydino Šimkaus Mackavičiaus tėvas – Mackus Andriuškavičius apie 1500 m. (pagal bažnytinės unijos programą), antra vertus, Malo Možeikovo architektūra labai artima Suprasliui, nes neturi kupolo (Supraslio cerkvė iki 1503 m. taip pat neturėjo kupolo)“[4].


 „Sakralinis pastatas pastytas kaip stačiatikių cerkvė, vėliau priklausė unitams, po 1839 m. (panaikinus uniją) uždaryta, po 1863 m. vėl priklausė stačiatikiams, o I pasaulinio karo atiteko katalikams, tačiau 1928 m. uždaryta, po II pasaulinio karo vėl priklausė katalikams, o 1991 m. paimta iš katalikų ir atiduota stačiatikiams“[5].


Vaidas Petrulis




[1] Kirkienė, G. Supraslio vienuolyno konfesinės priklausomybės ir pobūdžio klausimas. Lietuvos istorijos  studijos, 2006, t. 18, p. 42.


[2] Ten pat., p. 42.


[3] Ten pat., p. 41.


[4] Ten pat., p. 4243.


[5] Murovankos Skaisčiausios Dievo Motinos Gimimo cerkvė. Prieiga per internetą: <http://www.mdl.lt/wp-content/upload/murovanka.pdf>.


Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00271
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00271
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00272
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00272
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00273
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00273
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00274
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00274
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00275
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00275
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00277
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00277
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00790
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00790
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00793
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00793
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00794
Murovankos cerkvė. 1957 m. Mažeikos nuotr., KTU ASI archyvas, Sk-00794
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.
Murovankos cerkvė 2012 m. A. Širvio nuotr.