Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – stačiakampio plano, simetriškos kompozicijos, turi gotikos (pagrindinės pastato dalies mūras nuo XIII a.), renesanso (po XVI a. vykusio atstatymo), baroko (Šv. Kazimiero ir Valavičių koplyčios) stiliaus bruožų, galiausiai 1783–1801 m. arch. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus rekonstruota katedra tapo klasicistinio stiliaus, halinė, trijų navų.
Katedros interjero erdvinė struktūra gotikinė, tačiau interjero puošyba klasicistinė. Aiškios architektūros maldykla atspindi Apšvietos epochai priimtiną religiją. Katedros interjero erdvę į tris navas dalija masyvūs pilioriai, sienas skaido dorėninio orderio piliastrai, tarp jų įsiterpia šoninių koplyčių portalai su trikampiais frontonėliais. Katedros lubas puošia laurų girliandomis dekoruoti skliautai ir rozetėmis dailintos arkos. Prie rytinės katedros sienos įrengtas didysis altorius atkartoja klasicistinio portalo architektūrą, jo timpane dieviškosios Apvaizdos ženklas (akis), viršuje - Nukryžiuotasis (1805 m.).
Katedros šonuose yra vienuolika koplyčių (Montvydų, 1423 m.; Goštautų, Kęsgailų, 1436 m.; Karališkoji, 1474 m.; Vyskupų, 1495 m.; Šv. Kazimiero, 1484 m. ir kt.), zakristija, du šoniniai įėjimai pietinėje ir šiaurinėje pusėje bei portikai vakarinėje dalyje. Rytinėje statinio dalyje simetriškai pastatyta Šv. Kazimiero koplyčia ir zakristijos kupolai su žibintais. Abiejuose katedros šonuose – kolonados, kurių frizai pratęsia Šv. Kazimiero koplyčios ir zakristijos frizų motyvą.
Parengė Viltė Migonytė
Literatūra:
1. Misius, K.; Šinkūnas, R. Lietuvos katalikų bažnyčios: žinynas. Vilnius: Pradai, 1993.
2. Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas. Sud. L. Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publica, 2009.