Greta Aušros vartų 1626 m. įsikūrė basieji karmelitai. Lietuvos valdovų ir didikų remiami, čia pasistatė erdvų vienuolyną su keliais vidiniais kiemais ir išraiškingą ankstyvojo baroko stiliaus Šv. Teresės Avilietės – karmelitų ordino reformatorės – vardu tituluotą bažnyčią.

Šv. Teresės bažnyčią projektavo italų architektai, remdamiesi S. Maria della Scala basųjų karmelitų bažnyčios Romoje pavyzdžiu. Todėl ji vienanavė, asimetrinio plano, bazilikinė, su šoninėmis koplyčiomis ir belangiu „akluoju“ kupolu, išryškinančiu presbiteriją ir didįjį altorių. Manoma, kad Šv. Teresės bažnyčios fasado projekto autorius – karaliaus Vladislovo Vazos dvaro architektas Constante'as Tencalla.

Bažnyčios portalas įgilintas, jį vainikuoja baltame marmure iškaltas Vazų dinastijos herbas – javų pėdas. Frontone – Lietuvos pakanclerio Stepono Paco (1640 m.) herbas Gozdawa - dviguba heraldinė lelija. Bažnyčios frontoną puošia voliutos su obeliskais.

Šv. Teresės bažnyčia konsekruota 1654 m. Vilniaus vyskupo Jurgio Tiškevičiaus. Dabartinis bažnyčios interjeras sukurtas XVIII a. II pusėje. 1760–1764 m. bažnyčios vidų freskomis ištapė Vilniaus dailininkas Motiejus Sluščianskis.

Parengė Viltė Migonytė

Literatūra:

1. Jurginis, J. Aušros vartai. Vilnius: Mintis, 1987, p. 3–37.

2. Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987.