1503 m. Didysis kunigaikštis Aleksandras Vilniaus miestiečiams leido apjuosti miestą gynybine siena, kuri saugotų nuo totorių antpuolių. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Senajam buvo pavesta nužymėti sienos ir vartų ribas. Beveik 20 metų užtrukusi sienos statyba 1522 m. buvo baigta, įrengti devyneri vartai. Vieni iš jų – Medininkų (Aušros) vartai. Pastarieji sumūryti pagal gotikinės architektūros principus (1932 m. atidengtos gotiškai suskliaustos nišos). XVI amžiaus pabaigoje pristatytas renesansinis vartų atikas. Manoma, kad Medininkų vartai buvo naujai pervadinti dėl gotikos stiliui būdingų aštraibriaunių elementų: iš pradžių juos imta vadinti Aštriais vartais arba „Aštria broma“, vėliau – Aušros vartais.

1655–1660 m. Medininkų vartus ėmė prižiūrėti vienuoliai karmelitai. Jie bokšte įrengė koplyčią. Kiek vėliau karmelitai valdė ir Šv. Teresės bažnyčią, kurią prijungė prie miesto sienos ir įsirengė vienuolyną.

Aušros vartus sudarė gynybinis bokštas ir koplyčia. Koplyčia priklausė karmelitams, o bokštas – miestui. Bokštas buvo dviejų aukštų, čerpėmis dengtu, paslėptu už atiko stogu ir turėjo dvejus vartus – vienus pakeliamus, kitus paprastai uždaromus. Statinio viršuje įrengtas sandėlis ir atiduotas kunigams karmelitams. Iš priemiesčio pusės bokšto mūrą puošė ant jo nutapyti šventųjų paveikslai. XIX a. pradžioje koplyčia užėmė nežymią Aušros vartų dalį.

1800–1805 m. pagrindiniai miesto įtvirtinimai buvo nugriauti. Išliko tik Aušros vartai. 1829 m. prie Aušros vartų iš miesto pusės pristatytas priestatas ir jame įrengta koplyčia. Perstatymas atliktas vėlyvojo klasicizmo stiliumi, paliekant iš priemiesčio pusės šaudomąsias angas ir kitas karinio-gynybinio bokšto žymes. 1830–1840 m. greta koplyčios kairėje pusėje pastatyta erdvi galerija. Nuo 1844 m., uždarius karmelitų vienuolyną, Šv. Teresės bažnyčia su Aušros vartų koplyčia atiteko Vilniaus vyskupui ir buvo paversta parapijos bažnyčia. Paskutinis pagrindinis koplyčios remontas buvo atliktas 1927 metais Lenkijos valdžios ir vyskupijos rūpesčiu.

Parengė Viltė Migonytė

Literatūra: 

1. Jurginis, J. Aušros vartai. Vilnius: Mintis, 1987, p. 3–37.

2. Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987, p. 215–218.