Dabartinė V. Putvinskio gatvė (iki 1931 m. vadinosi Kalnų, Bergstrasse, Gornaja)[1] iki XX a. 3-iojo dešimtmečio, tikėtina, buvo visai negrįsta, nes buvo ganėtinai mažareikšmė (menkai apstatyta pastatais). Turima žinių, kad tik 1923–1924 m. ji buvo išgrįsta paprastų akmenų grindiniu[2]. Dar XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje šios gatvės profilis buvo pakankamai nelygus[3], todėl darkė gatvės estetinį vaizdą. Laikinosios sostinės laikotarpiu V. Putvinskio g. tapo viena iš prestižinių Kauno gatvių, joje namus statėsi Kauno burmistrai – Jonas Vileišis (dabar V. Putvinskio g. 68), Antanas Gravrogkas (dabar V. Putvinskio g. 70)[4], kūrėsi užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir kt. XX a. 4-ajame dešimtmetyje V. Putvinskio g. buvo atkarpomis klojama modernesniu grindiniu, pvz., 1935 m. tarp Maironio g. ir S. Daukanto gatvių V. Putvinskio g. buvo išklota „Bituko“ plytomis (baltomis silikatinėmis plytomis, impregnuotomis bitumu)[5]. 1938 m. buvo įrengti gana monumentalūs laiptai (su fontanėliu) tarp V. Putvinskio ir Žemaičių g., kurie tapo bene labiausiai įsimintinu elementu, reprezentuojančiu šios gatvės pradžią.
Mindaugas Balkus
[1] Kauno miesto planai XIX a.–XX a. I pusė. Sud. N. Ambraškienė, V. Girčytė. Kaunas, 2007, p. 47.
[2] Kauno miesto valdybos Statybos skyriaus veikimo ataskaita už 1924 m. KAA, f. 218, ap. 1, b. 1301, l. 1–3.
[3] V. Putvinskio g. išilginis profilis. KAA, f. 218, ap. 4, b. 110, l. 74.
[4] V. Putvinskio g. planas, M 1:500 (XX a. 4-asis dešimtmetis). KAA, f. 218, ap. 4, b. 110, l. 72.
[5] 1935 m. lapkričio 30 d. komisijos aktas nr. 184, skirtos apžiūrėti S. Gudinskio atliktų bituko plytų grindiniui Putvinskio g. tarp Maironio g. ir Daukanto g. (ant betono pamato), KAA, f. 218, ap. 1, b. 1267, l. 30.