Lietuvos pajūrio kurorte Palangoje nuo seno formavosi tik šiam kraštui būdinga architektūra. Nuo XIX a. miestelyje ėmė rastis vis daugiau rekreacinės architektūros pastatų. Daugelis iš jų buvo medinės, vieno arba dviejų aukštų vilos.

Anot Palangos gyvenvietės istoriją tyrinėjusios Zitos Genienės, didžioji dalis poilsio pastatų XIX a. pabaigoje „buvo mediniai, stačiakampio formos, daugiausia su atviro tipo prieangiais prie gatvės fasado. Nuo kitų gyvenamųjų namų skyrėsi gausesniais dekoro elementais. Kiaurapjūviu augaliniu ornamentu buvo dekoruojami frontonai, ypač puošnūs prieangiai.“

Apie 1877 m. netoliese Ronžės upės, dabartinių Vytauto ir Basanavičiaus gatvių kampe, pastatytas pirmasis kurorto restoranas-viešbutis „Casino“, vėliau virtęs kurhauzu. 1880 m. jis buvo gerokai išplėstas ir tapo pradėjusio kurtis Palangos kurorto centru. Tuo laiku pradėti statyti ir pirmieji iki to laiko šiam pajūrio kurortui nebūdingi pastatai – talpios vilos, pensionai, gydyklos, gimnastikos salė, cukrainės. Greta Tiškevičių pastatytų vilų netrukus vasaros poilsiui pritaikytus namus ėmė statytis ir kiti turtingesni Lietuvos žmonės.

Grafų Tiškevičių nurodymu 1877–1880 metais pastatytas fachverkinių vasarnamių kompleksas, kurio dalis pastatų yra išlikę iki šiol. 

Kas konkrečiai XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje projektavo atskiras Palangos kurorto vilas, šiandien sunku pasakyti, nes Tiškevičių dvaro archyvas neišloko. Pagal jų architektūrą galima spėti, kad architektai galėjo būti kviestiniai. Ryškūs šveicarų pamėgtų šalė tipo užmiesčių vilų architektūros bruožai. Palangos vilos iš visų pusių buvo apjuosiamos atviromis galerijomis, kurias nuo lietaus ir saulės pridengdavo prailgintos pastoges. Neretai vilas puošdavo bokšteliais, erkeriais, aukštais stogais su gembėmis. 

Viltė Migonytė

Literatūra:

1. Palanga. Tiltas į jūrą. Sud. D. Mukienė. Vilnius, 1997.

2. Žemaičių žemė, 1997, nr. 1 (14).

3. Raulinaitis, A. Palangos ir jos parkų istorija. Mašinraštis, 1961–1962.