Bernardinų, arba Šv. Pranciškaus ir Bernardino, bažnyčia yra vienas iš stambiausių Lietuvos gotikinių sakralinių pastatų. Pagrindinis objekto fasadas taurus ir didingas, jo kampuose kyla po aštuoniakampį bokštelį. Nors fasadas simetriškas, tačiau nestinga tapybiško kompozicijos laisvumo: nišos ir kampiniai bokšteliai dekoruoti nevienodai. Bokšteliai lengvi, aštuoniakampiai, suskaidyti į keletą nevienodo aukščio tarpsnių. Svarbų vaidmenį fasado kompozicijoje atlieka ornamentinė frizo juosta. Ją sudaro reljefiški kvadratėliai ir puošnūs terakotos rezginiai apačioje. Nors bažnyčios frontono formos jau būdingos Šiaurės Europos renesansui, tačiau jos dera prie gotikinio fasado. Kiti bažnyčios fasadai dekoruoti kukliau. Ties halės pietryčių kampu iškilusi varpinė. Tai vienas iš brandžiausių Lietuvos gotikos kūrinių. Varpinė aštuoniakampė, ant kvadratinio pagrindo, kaip ir kitų kulto pastatų bokštai. Ją dengia neaukštas piramidės formos skardinis stogelis. Visų bažnyčios fasadų proporcijos darnios, formos raiškios, būdingos brandžiajai gotikai. Dekoras panaudotas saikingai ir racionaliai. Tokie pat bruožai būdingi ir bažnyčios interjerui, kurio kompozicija pasižymi vertikalumu, o šį savo ruožtu pabrėžia tankiai sustatyti aukšti aštuoniakampiai stulpai ir lengvi tinkliniai bei krištoliniai skliautai.

Viltė Migonytė

Literatūra:

Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987, p. 141–147.