Ateitininkų sąjungos rūmai Kaune
<p style="text-align: justify;">1926 m. kovo 16 d. Statybos komisijos nutarimu Nr. 4 Ateitininkų Sendraugių sąjungos centro valdybai leista statyti gyvenamąjį mūrinį keturių aukštų namą studentų bendrabučiui. 1927 m. rugpjūčio 9 d., vykstant statybai, pateiktas prašymas leisti paaukštinti namą iki penkių aukštų, „kad duoti galimybės didesniam studentų skaičiui gyventi“<a name="_ftnref1" href="#_ftn1"></a>[1]. Leidimas buvo gautas, bet „su sąlyga, kad ir penktas aukštas būtų aprūpintas liftu“<a name="_ftnref2" href="#_ftn2"></a>[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Archyve aptiktas projektas, persmelktas istorizmo formų, būdingas ankstyvojo nepriklausomybės laikotarpio <span>Felikso Vizbaro kūrybai</span>. Vis dėlto, nors sakoma, kad statybos vyko ateitininkų sklype, tačiau šiandien čia stovintis pastatas gerokai skiriasi nuo pirminio projekto. Iki mūsų dienų išlikęs ateitininkų rūmų pastatas iškilo maždaug 1929 metais.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip galima spręsti iš to meto spaudos, netrukus po pastatymo, 1931 m. vasarą, rūmai rekonstruoti ir sumoderninti. Rekonstrukcija vykdyta pagal Algirdo Šalkauskio projektą. Pirmasis rūmų architektas F. Vizbaras apie modernizaciją atsiliepdamas itin kritiškai, ją įvardijo kaip „keturkampiškų dėžių“ stilių: „Išmetimas kolonų iš salės yra niekuo nepateisinamas, juo labiau, kad jos buvo pastatytos ne vien dekoracijai, bet drauge sudarė ir konstrukcijos dalį, nes ant jų guli tam tikras svoris viršuj stovinčios mūro sienos. Žinoma, jei visur laikytis keturkampiškų dėžių formos, tai joniško orderio apvalios kolonos (tiesa, dėl lėšų stokos dar galutinai neišbaigtos) galėjo kai kam atrodyti prieštaraujančios šiam dėžių stiliui“<a name="_ftnref3" href="#_ftn3"></a>[3]. Atsikirsdamas A. Šalkauskis kai kuriuos ankstesnius sprendimus netruko pavadinti „architektoniniu konfūzu“<a name="_ftnref4" href="#_ftn4"></a>[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Tokia architektų diskusija byloja ne tik apie skirtingas senosios ir naujosios architektų kartos architektūrines mokyklas, tačiau ir apie gana gyvą tarpukario metų architektūros kultūrą ir kritiką. Turėdami galvoje, kad pati fasado struktūra, kurią matome archyviniame projekte ir dabar stovinčiame name, gana panaši (trys dalys, šoniniai rizalitai ir t. t.), galime daryti prielaidą, kad tai tas pats, tik gerokai sumodernintas pastatas.</p>
<p><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<p> </p>
<hr size="1" />
<p><a name="_ftn1" href="#_ftnref1"></a>[1] KAA, f-18. ap. 2, b. 3869, 1. 5.</p>
<p><a name="_ftn2" href="#_ftnref2"></a>[2] KAA, f-18. ap. 2, b. 3869, 1. 6.</p>
<p><a name="_ftn3" href="#_ftnref3"></a>[3] Jakštas, A. Dėl praeito ir būsimo ateitininkų namų remonto. <em>Lietuvos aidas</em>, 1932, nr. 107.</p>
<p><a name="_ftn4" href="#_ftnref4"></a>[4] Šalkauskis, A. Dėl praeito ateitininkų namų remonto. <em>Lietuvos aidas</em>, 1932, nr. 128.</p>
Adresas: Kauno m sav., Kauno m., Laisvės al. 13
Architektūros tipas: Profesionalus
Metai: 1926
Laikotarpis: Pirmoji Respublika
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Gyvenamieji, Bendrabutis
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 8
Susiję bibliografijos įrašai
Susiję objektai

1926 m. kovo 16 d. Statybos komisijos nutarimu Nr. 4 Ateitininkų Sendraugių sąjungos centro valdybai leista statyti gyvenamąjį mūrinį keturių aukštų namą studentų bendrabučiui. 1927 m. rugpjūčio 9 d., vykstant statybai, pateiktas prašymas leisti paaukštinti namą iki penkių aukštų, „kad duoti galimybės didesniam studentų skaičiui gyventi“[1]. Leidimas buvo gautas, bet „su sąlyga, kad ir penktas aukštas būtų aprūpintas liftu“[2].


Archyve aptiktas projektas, persmelktas istorizmo formų, būdingas ankstyvojo nepriklausomybės laikotarpio Felikso Vizbaro kūrybai. Vis dėlto, nors sakoma, kad statybos vyko ateitininkų sklype, tačiau šiandien čia stovintis pastatas gerokai skiriasi nuo pirminio projekto. Iki mūsų dienų išlikęs ateitininkų rūmų pastatas iškilo maždaug 1929 metais.


Kaip galima spręsti iš to meto spaudos, netrukus po pastatymo, 1931 m. vasarą, rūmai rekonstruoti ir sumoderninti. Rekonstrukcija vykdyta pagal Algirdo Šalkauskio projektą. Pirmasis rūmų architektas F. Vizbaras apie modernizaciją atsiliepdamas itin kritiškai, ją įvardijo kaip „keturkampiškų dėžių“ stilių: „Išmetimas kolonų iš salės yra niekuo nepateisinamas, juo labiau, kad jos buvo pastatytos ne vien dekoracijai, bet drauge sudarė ir konstrukcijos dalį, nes ant jų guli tam tikras svoris viršuj stovinčios mūro sienos. Žinoma, jei visur laikytis keturkampiškų dėžių formos, tai joniško orderio apvalios kolonos (tiesa, dėl lėšų stokos dar galutinai neišbaigtos) galėjo kai kam atrodyti prieštaraujančios šiam dėžių stiliui“[3]. Atsikirsdamas A. Šalkauskis kai kuriuos ankstesnius sprendimus netruko pavadinti „architektoniniu konfūzu“[4].


Tokia architektų diskusija byloja ne tik apie skirtingas senosios ir naujosios architektų kartos architektūrines mokyklas, tačiau ir apie gana gyvą tarpukario metų architektūros kultūrą ir kritiką. Turėdami galvoje, kad pati fasado struktūra, kurią matome archyviniame projekte ir dabar stovinčiame name, gana panaši (trys dalys, šoniniai rizalitai ir t. t.), galime daryti prielaidą, kad tai tas pats, tik gerokai sumodernintas pastatas.


Vaidas Petrulis


 



[1] KAA, f-18. ap. 2, b. 3869, 1. 5.


[2] KAA, f-18. ap. 2, b. 3869, 1. 6.


[3] Jakštas, A. Dėl praeito ir būsimo ateitininkų namų remonto. Lietuvos aidas, 1932, nr. 107.


[4] Šalkauskis, A. Dėl praeito ateitininkų namų remonto. Lietuvos aidas, 1932, nr. 128.


Fasado brėžinys. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 9
Fasado brėžinys. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 9
I a. planas. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 11
I a. planas. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 11
Pjūvis. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 15
Pjūvis. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 15
Situacijos planas. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 15
Situacijos planas. KAA, f. 218, ap. 2. b. 3869, l. 15
Rūmų vaizdas 1957 m. KTU ASI archyvo nuotr., PK-1676
Rūmų vaizdas 1957 m. KTU ASI archyvo nuotr., PK-1676
Pagrindinis rūmų fasadas 2006 m. V. Petrulio nuotr.
Pagrindinis rūmų fasadas 2006 m. V. Petrulio nuotr.
Vidaus laiptų fragmentas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Vidaus laiptų fragmentas 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Rūmų fasadas iš kiemo pusės 2010 m. V. Petrulio nuotr.
Rūmų fasadas iš kiemo pusės 2010 m. V. Petrulio nuotr.