Vienas įdomiausių architekto J. Muloko karjeros momentų – 1959 m. gautas užsakymas suprojektuoti vienuolių Kapucinų valdomos vadinamosios indėnų misijos kompleksą Montanos valstijoje. Jau egzistavusius pastatus turėjusi papildyti statinių grupė buvo sudaryta iš mergaičių mokyklos bendrabučio su rekreacinėmis erdvėmis, vienuolyno, koplyčios ir valgyklos pastato. Pagal užsakymą J. Mulokas taip pat parengė ir vietos parapinės bažnyčios pasiūlymą, turėjusį tapti centriniu kvartalo akcentu – vis tik, šis taip ir nebuvo įgyvendintas. Įgyvendinti pastatai, tuo tarpu, tarpusavyje buvo sujungti į vientisą ansamblį. Už ansamblio įgyvendinimą J. Mulokas 1962 m. gavo Amerikos registruotų architektų paskatinamąjį apdovanojimą[1].

Sau jau įprastą lietuvių bendruomenių pastatų projektų rengimui naudotą tradicinių ikonografinių elementų studijų metodiką architektas čia turėjo galimybę pritaikyti tiriant vietino indėnų meno motyvus, naudotus keramikos, medžio ir odos dirbiniuose. Interpretuoti tradicinės ornamentikos elementai atsispindėjo kita vertus gan utilitariuose pastatų fasaduose. Svarbiu motyvu čia tapo ir tradicinio indeniško tipio tūrio reprezentacija varijavusi nuo dvimačių formų panaudotų valgyklos fasadų skaidyme, iki pačio tūrio perkėlimo į išdidintą variantą neįgyvendintos bažnyčios projekte. Indėnų meno motyvai atsispindėjo ir V. K. Jonyno sukurtuose vitražuose, išdėstytuose koplyčios, vienuolyno ir galerijų languose.