Nuosavo pastato, skirto tuometinio Panevėžio valsčiaus savivaldybei statybų klausimu susirūpinta XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. 1933 m. pradžioje nutarta tokį sumanymą įgyvendinti, o Panevėžio apskrities inžinieriumi dirbęs Kazys Germanas parengė būsimo valsčiaus savivaldybės pastato projektą. Pastatą numatyta statyti valsčiaus savivaldybės sklype Smėlynės gatvėje[1]. Statyba prasidėjo 1933 m. viduryje ir vyko sparčiai – buvo užbaigta metų pabaigoje[2]. Valsčiaus savivaldybei naujieji namai kainavo šiek tiek daugiau nei 70 tūkst. tuometinių litų[3].

Naujasis pastatas projektuotas nedidelio mastelio, simetriško stačiakampio plano, dviejų aukštų su rūsiu ir mansarda. Konstrukcijoje naudotas plytų mūras, kuris išorėje buvo užtinkuotas. Be valsčiaus savivaldybės, pastate buvo numatytos ir patalpos valsčiaus policijai, archyvui, pašto skyriui[4].

Objekto išorės architektūra kurta santūrių ir aiškių formų. Pastato išorėje galima pastebėti vieną ankstyvųjų siekių to meto Panevėžio miesto architektūros kontekste nutolti nuo iki tol dominavusios istorizmo estetikos ir atspindėti naujos išraiškos paieškas. Bandymas „modernizuoti“ pastato išorę akivaizdus pirmo ir antro aukštų tūryje, kuriame per plokštuminį ir ritminį skaidymą yra pabrėžiamas formų paprastumas bei griežtumas. Funkcionalumo įspūdį suteikia akcentuotas eksterjero horizontalumas, atsispindintis per langų ir juos skaidančių plokštumų ritmą, tarpaukščių juostas bei nedidelį stogelį virš įėjimo priekiniame fasade. Galiniame fasade be išorės dalijimo plokštumų ritmu, yra nedidelė paprastų formų laiptinės iškiša. Siekį pastatui suteikti naują estetiką galima pastebėti ir tame, jog išorėje atsisakyta nereikalingų dekoratyvių elementų.

Vis dėlto, naujos išraiškos paieškos valsčiaus pastato architektūroje persipynė su tradicinei architektūrai būdingu aukštu šlaitiniu stogu, akcentuota fasado ir vidaus patalpų išdėstymo simetrija. Nepaisant to, savita estetinė išraiška pastatui suteikė individualumo to meto mieste vykusių statybų kontekste. Galima teigti, kad tuo metu naujo pastato išvaizda vertinta palankiai, laikyta reprezentatyvia – užbaigus statybas rašyta, kad Panevėžio valsčius „dabar turi visų gražiausius nuosavus namus“[5].

Valsčiaus savivaldybė šiame pastate veikė iki XX a. 5 deš. Sovietmečiu pastate buvo įsikūrusios įvairios įstaigos[6], vyko jo rekonstrukcija. Jos metu aukštas šlaitinis stogas pakeistas trečiu aukštu, kurio išorė kurta interpretuojant originalių pirmųjų aukštų formas. Neseniai pastatas dar sykį rekonstruotas, didžiąją dalį patalpų perdarius į butus[7].

Evaldas Vilkončius