XX a. 4 dešimtmetis Panevėžio mieste pasižymėjo visuomeninių ir administracinių pastatų statybų gausa. Tuo laikotarpiu mieste iškilo ne vienas banko, švietimo įstaigų pastatas, buvo pastatyti valsčiaus, ligonių kasų rūmai. Tuo pat metu pradėtas svarstyti sumanymas Panevėžio apskrities savivaldybei pastatyti naujus rūmus[1], kadangi iki tol ši įstaiga veikė sename mediniame name, buvusiame tuometinės ligoninės kieme[2].

Vis dėlto, apskrities savivaldybės naujų rūmų atsiradimo procesas buvo kelis metus trukęs procesas, kuris pagreitį įgavo tik Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio pabaigoje. Rūmų statyboms lėšos buvo skirtos dar 1936 m., bet iškilo nesutarimų, kurioje miesto dalyje šį pastatą statyti. Pagal pirminį sumanymą apskrities savivaldybės rūmai turėjo būti statomi Respublikos ir Puzino g. kampe priešais Lietuvos banko rūmus – maždaug toje vietoje, kur vėliau planuota statyti miesto kraštotyros muziejų[3]. Tačiau dėl gyventojų nepritarimo rūmus nutarta statyti arčiau Smėlynės g. kvartalų, kurie turėjo patogesnį susisiekimą su miesto centru[4].

1938 m. spalį skelbta, kad pastato statyboms jau buvo nupirktas sklypas tuometinio A. Jakšto prospekto (dabar A. Jakšto gatvės) ir Liepų alėjos kampe[5]. Rūmus 1938-1939 m. suprojektavo tuometinis Panevėžio apskrities inžinierius Petras Lėlis[6]. Bendra pastato statybų, kurių rangovė buvo Gurvič-Judelevičiaus firma, kaina siekė 400 tūkst. tuometinių litų[7]. Būsimų rūmų, kurių statyba pradėta 1939 m., pirmame ir antrame aukštuose planuota įkurdinti ne tik apskrities administraciją, bet ir skirti patalpas gydytojams, policijos vadui, mokesčių inspekcijai, įrengti butus sargui ir vairuotojui[8]. Vidiniame kieme buvo suprojektuoti ir pastatyti administracijos automobiliams skirti garažai.

Dėl pastato padėties formuojant A. Jakšto g. ir Liepų al. kampinį užstatymą gali pasirodyti, kad tai monolitinio tūrio stačiakampis. Vis dėlto, pastatas yra „L“ raidės formos plano. Pagrindinį rūmų tūrį sudaro du stačiu kampu sujungti dviaukščiai korpusai su rūsiu, kuriuos tarpusavyje jungia cilindro formos laiptinės korpusas, matomas iš vidinio kiemo. Panevėžio apskrities savivaldybės rūmų architektūra pasižymi tarpukario Lietuvos administraciniams pastatams būdingomis modernizuotomis formomis su klasikinės architektūros elementais. A. Jakšto g. ir Liepų al. pusėse matomą pastato tūrį formuoja griežtos ir monumentalios formos – vyrauja siaurų langų ir juos skaidančių skirtingų formų piliastrų ritmas, kuris kuria pagrindinę šio tūrio estetiką. Tokį langų ir piliastrų ritmą paįvairina centrinėse dviejų pagrindinių tūrių dalyse išsikišę rizalitai. Iš Liepų al. matomas rizalitas yra vientisas ir masyvesnis, o A. Jakšto g. dalyje esantį analogišką rizalitą paįvairina pagrindinį įėjimą ženklinančių arkinių angų su raktais ir puskolonių ritmas bei dekoratyviniai elementai ant sienų. Viso pastato viršutinę dalį paryškina išsikišę profiliuoti karnizai.

Pagal pirminę paskirtį rūmai beveik nebuvo naudojami. 1940 m. birželį prasidėjus pirmajai sovietinei Lietuvos okupacijai skelbta, kad vis dar vykdyti rūmų vidaus įrengimo darbai[9]. Netrukus šiame pastate įsikūrė sovietinės įstaigos, o apskrities savivaldybė perkelta į Marijonų vienuolyną[10]. 1941-1944 m. rūmuose veikė Panevėžio apygardos komisariatas[11], vėliau į pastatą perkeltas Panevėžio rajono vykdomasis komitetas. Šiuo metu pastate įsikūrusi Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika. 2010 m. pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Evaldas Vilkončius