Stambaus pobaudžiavinio ūkio sodyba, suplanuota pagal XIX a. Kretingos r. Darbėnų aps. Maloniškių kaimo sodybą. Ūkį sudarė 70 ha žemės (valdė du broliai ir sesuo). Sodyboje buvo gyvenamasis namas (troba), didesnysis svirnas (klėtis), mažesnysis svirnas (svirnelis), U formos tvartas (staldas), klojimas su jauja, žardinė, malkinė (medininkas), vežiminė (vazaunė) ir kalvė, kurios kitame gale buvo įrengta duonkepė krosnis. Sodybos teritorijoje buvo 4 šuliniai: vienas gyvenamojo namo gale, kitas užduralio teritorijoje, trečias naudotas gyvuliams, ketvirtas – karvėms girdyti. Iš senosios sodybos į muziejų perkelta troba ir du svirnai. Priešais namą pastatytas žemaitiškas koplytstulpis.

Pastatai sodyboje išdėstyti laisvai, atokiai vienas nuo kito. Apie erdvų švarųjį (gerąjį) kiemą sustatytos dvi klėtys, troba, kiek tolėliau, prie vartų – ubladė, kiemas aptvartas  pinučių (žiogrių) tvora. Troba, didžioji klėtis ir tvartas sustatyti lygiagrečiai. Už trobos stovi nedidelis numalis (rūsys) daržovėms ir padargams laikyti. Prie tvarto esantis ūkinis kiemas ir daržai aptverti pusgulstine arba gulstine (trijų karčių) tvoromis. Žemaitija nuo seno pasižymėjo tvorų gausa ir įvairove. Viename ūkyje paprastai buvo septyni ar aštuoni laukai, kiekvienas aptvertas atskira tvora. O dar pastauninkas (plotas gyvuliams ganyti), apluokas (pieva veršiams laikyti), daržai, žardiena, aptvaras. Plačiausiai paplitusios pusgulstinės (būdingos Žemaitijai), pinučių (žiogrių) karčių, virbų, statinių ir akmenų tvoros. Jos bene svarbiausi mažosios architektūros elementai, teikiantys sodybai jaukumo, uždarumo ir saugumo jausmą. Tvoros saugojo daržus, gėlynus ir sodus nuo paukščių ir gyvulių. Tarp kiemų praeiti buvo daromi vartai, varteliai, lipynės.

Rasa Bertašiūtė

Literatūra:

1. Žemaitija. Red. I. Levickaitė ir kt. Kaunas, 2010.

2. Bertašiūtė, R. Lietuvio sodyba. Vilnius, 2007.