Aukštojoje Panemunėje po Žemės reformos įstatymo (1922 metais) pradėta skaidyti valstybinę žemę. Netrukus suplanuotos gatvės bei didesni sklypai, skirti statyti vasarnamiams[1]. XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jau buvo pilnai užstatyta ir Vičiūnų gatvė. Kaip ir kitose tarpukariu suformuotose kurorto gatvelėse, šioje dalyje vilas bei gyvenamuosius namus statėsi turtingesni sostinės gyventojai.

Daugiausiai to meto sostinėje dirbusių architektų Bronius Elsbergas[2] 1939 metais parengė vieną įspūdingesnių Vičiūnų gatvėje gyvanamojo namo projektų pulkininkui Boleslovui Jakučiui. Erdvus dviejų aukštų mūrinis namas buvo skirtas tiek vasaros poilsiui, tiek nuolatiniam gyvenimui. Namas, priešingai nei daugelis kitų perimetru užstatytų pastatų, gerokai atitrauktas nuo gatvės, kurią juosia klevų alėja. Pagrindinio fadsado pusėje įrengta žalia poilsio zona.

Pastato architektūrinė raiška labiau būdinga tarpukario miestų gyvenamųjų namų nei kurortų pastatams. Architektas kurdamas fasadų kompoziciją atpažįstamai varijuoja modernizmo estetikos elementais – vertikaliomis ir horizontaliomis juostomis, apskritimais duryse ir antrojo aukšto fasado polangyje. Pastato siluetas, stogo linijos, langų juostos ir langų skaidymas artimas kitiems architekto projektams. Pietiniame (pagrindiniame) fasade įrengta atvira pusapskritė terasa, neretai sutinkama kurortų architektūroje.

Nors mažai tikėtina, jog pulkininko namas buvo nuomojamas poilsiautojams, tačiau sprendžiant iš patalpų išdėstymo – jame galėjo gyventi net trys šeimos. Pirmame aukšte (šeimininkų erdvė) įrengtas valgomasis, salionas, virtuvė, tarnautės kambarys, darbo kabinetas, miegamasis, rūbinė ir vonios kambarys, antrame aukšte (svečių dalis) – dvi virtuvės, du vonios kambariai, du miegamieji, du valgomieji su salionais bei kambarys.

Viltė Migonytė