Kauno pašto stotis įrengta XVII a. pradžioje statytame name. Pastatas aikštėje išsiskiria savo įkomponavimu, suardydamas šios senamiesčio dalies suplanavimą sklypais, įsitepdamas tarp rotušės ir aikštės vakarinės kraštinės pastatų. Nors manyta jog čia stovėjusi Kauno pinigų kalykla[1], ši nuostata taisytina. Sprendžiant iš detalesnių tyrimų, kalykla stovėjo dabartinių Vyskupų rūmų vietoje, ties vakarine aikštės kraštine, pastate greta buvusių bernardinų kapinių[2]. Seniausiose istorinėse užuominose, 1607 m. Kauno vaito knygoje, šioje aikštės dalyje yra minimos mėsinės – tai greičiausiai būta medinių stoginių[3]. Manoma, kad šioje vietoje XVII a. I pusėje buvo pastatyti miestui priklausę svirnai. Jie 1655-1661 m. karo su Rusija metu sudeginti ir apgriauti. 1667 m. apgriuvę svirnai išnuomoti Kauno pirkliui J. Kalavui, kuris įsipareigojo juos atstatyti[4].

Iš architektūrinių tyrimų sprendžiama, jog XVII a. statytų pagrindinių korpusų vietoje buvo įrengti du mūriniai svirnai su uždaru kiemu. Jų sienos buvo netinkuotos, rievėtu mūru. Po karo su Maskva svirnai sutvarkyti, uždengti čerpių stogais. Vėliau jie dar kartą degė.

1797 m. miesto plano eksplikacijoje nurodoma, jog tai miesto aruodai. Po III-ojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo svirnuose buvo įrengtas kalėjimas[5]. 1812 m. į vakarus nuo svirnų (iš dalies buvusiose bernardinų valdose, vakarinės aikštės kraštinės sklypuose) prancūzai pastatė 12 duonkepių kepyklos krosnių. 1820 m. pagal architekto Jozefo Puasje projektą čia ketinta įrengti pašto kontorą, miesto svarstykles ir susirinkimų salę.

1830‑1835 m., tiesiant Peterburgo‑Varšuvos plentą, pakelėse buvo įrengiamos pašto stotys, o tuo metu Kauno centrinėje aikštėje įrengta arklių pašto stotis. Stočiai pritaikyti du anksčiau stovėję pastatai bei pastatyti du nauji pailgi korpusai, taip suformuojant nedidelį uždarą kiemą. Ūkinį kiemą supo mūriniai malksnomis dengti trobesiai, kuriuose įrengtos arklidės su vežikų kambariu; kepykla ir sandėliai[6]. Arčiau rotušės stovėjo dviaukščiai korpusai su dvišlaičiais čerpių stogais.

Archeologinių tyrimų metu, tarp abiejų pagrindinių svirnų korpusų buvo atrasti bronzos liejimo įrenginių likučiai. Čia, rotušės aikštės pakraštyje, atrasta varpų liejimo pėdsakų. Dėl didelio svorio ir sudėtingo pervežimo paprastai varpai buvo liejami netoli naudojimo vietos. Tad čia lietas varpas (ar keli varpai) galėjo būti skirti miesto rotušei. Liejimui buvo pastatyta krosnis, kuri rasta pastatų Rotušės a. 18‑19 kieme, apie 40 m atstumu nuo miesto rotušės pastato. Gerai išliko bronzos lydymo krosnies požeminė dalis, kurią sudarė iš plytų mūryta apvali ir žemyn siaurėjanti pelenų šachta su papildomomis įpūtimo bei valymo angomis ir laiptine iš vakarų pusės[7]. Varpo formos čia nerasta, tik pietų pusėje nuo krosnies buvusi apie 1,4 m gylio duobė. Joje gulėjo iš dviejų nestorų rąstų padaryta apie 1,5‑1,6 m dydžio kryžmė[8]. Rąstų galuose buvusios geležinės kilpos tvirtinimui liudija, kad ši konstrukcija buvo naudota sunkiems daiktams iškelti. Panašūs įrenginiai tarnavo kaip keltuvai liejant varpus. Manoma, kad iki šiol išlikusioje krosnyje buvo kūrenamos malkos, o greta buvusioje lydymo kameroje (ji neišlikusi) sukraunama bronzai lydyti skirta žaliava. Išlydyta bronza lataku sutekėdavo į paruoštą formą, įtaisytą dar toliau už kameros[9].

Aplink krosnį susidariusiame sluoksnyje rasta varpo nuolauža, lydymo metu susidarę šlako gabalėliai, daug stiklinių indų šukių. Tokia krosnis galėjo atlikti kelias funkcijas. Tą liudija prie jos glaustos nedidelės stačiakampės krosnelės su skliautu liekanos. Padarius mikrostruktūrinius metalo tyrimus, nustatyta bronzos sudėtis. Analizė rodo, kad krosnis galėjo būti naudojama tiek varpams, tiek ir artilerijos pabūklams lieti. Tad šis įrenginys gali būti siejamas ir su 1616 m. seimo nurodymu įsteigti Kaune ginklų dirbtuves, kadangi yra pastatytas miestui priklausančių pastatų teritorijoje[10].

Mindaugas Bartašius

[1] Levandauskas, V., Levandauskienė, R., Simanavičius, Ž. Kauno rotušės aikštė. Vilnius: Mintis, 1981.

[2] Janušonis, S. 1692 m. Kauno pinigų kalyklos inventorius. Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Ekonomika,  26. Vilnius, 1984, p. 90-100.

[3] Žalnierius, A. Kauno Rotušės a. Pastatų Nr. 18–20 kieme 1992 m. tiestų trasų archeologinių tyrimų ataskaita. Kaunas: KPRI, 1993, LII B. 1998.

[4] Ibid.

[5] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąvadas, medžiaga 4 tomui apie Lietuvos architektūros paminklus (Kaunas). Kaunas: ASI archyvas, 1984, p. 254.

[6] Levandauskas, V., Levandauskienė,R., Simanavičius, Ž., op. cit.

[7] Žalnierius, A.  Bronzos liejyklos Kaune XVII-XVIII a. Kauno istorijos metraštis. Kaunas: VDU, 2004, t. 5, p. 232.

[8] Balčiūnas, D., Vaškelis, A., Žalnierius, A. 1988. XIV–XIX amžiaus architektūros paminklo Kauno senamiesčio 3 kvartalo archeologinių tyrimų ataskaita. Kaunas: PRPI, 1988, F5–145.

[9] Žalnierius, A., 2004, op. cit., p. 235.

[10] Ibid., p. 239.