Kiek atokiau nuo bene romantiškiausios Palangos gatvės, Pirmojo Pasaulinio karo metais pavadintos Meilės alėja[1], stūkso dar viena vila, žyminti reikšmingą kurortui grafų Tiškevičių giminės palikimą. Mūrinė dviaukštė vila su mansarda „Komoda“, tarpukariu priklausiusi studentų Ateitininkų organizacijai[2], nuo to laiko tapo žinoma dar ir „Jūrapilio“ vardu.

Pastato projektą XIX amžiaus pabaigoje (apie 1985 m.[3]) užsakė grafas Feliksas Tiškevičius. Vykdytojai – iš Kauno apylinkių kilęs dailininkas, Zakopanės stiliaus kūrėjas Stasys Vaitkevičius ir architektas Marijanas Tolvinskis – suprojektavo Palangoje du vienodos paskirties objektus – kurhauzus. Vienas jų turėjo iškilti pajūryje į pietus nuo J. Basanavičiaus gatvės tąsoje stovėjusio tilto, antrasis – vasarvietėje šalia esamo tos pačios paskirties pastato. Statant pirmąjį pastatą, projektas buvo iš esmės pakeistas[4]: panaikinta apžvalgos aikštelė, pristatytas trečiasis aukštas[5] (mansarda). Antrasis objektas tuo metu apskritai nebuvo statomas[6]. Vila yra viena iš nedaugelio kurorto mūrinių pastatų ir, nors Pirmojo Pasaulinio karo metais pastatas buvo stipriai apšaudytas, tai „Komodai” padėjo išlikti iki šių dienų. Žinoma, jog vilai „Jūrapilis” 1933 metais buvo atliktas kapitalinis remontas pagal inž. Pr. Morkūno parengtą projektą[7].

Kompaktiško tūrio komodą primenanti vila savo stilistika yra artima panašiu metu pastatytiems grafų rūmams (dab. Gintaro muziejus). Iš XX amžiaus pradžioje (apie 1898 m.) išleistos atvirutės su vaizdu nuo Palangos tilto matyti, jog istoristinių formų pastatas, drauge su vila „Anapilis” ir dar statoma Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, tapo viena ryškiausių kurorto dominančių. „Mažoji” Tiškevičių rezidencija simboliškai nubrėžė privilegijuotosios giminės kurorto valdų teritoriją – nuo dvaro sodybos iki pajūrio smėlio juostos.