Bene unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinės architektūros paletėje neturinti, vila „Anapilis“, pasižymi išskirtine stilistine raiška. Vila galėtų būti drąsiai vadinama vienos iš labiausiai kurortine dvasia prisirpusių Palangos arterijų – Birutės alėjos – perlu ir ryškiausiu akcentu.

XIX a. pab. statyta vila, kaip ir daugelis kitų šioje alėjoje panašiu metu iškilusių ištaigingų pastatų, buvo valdoma Tiškevičių giminės atstovų. Tai viena iš dviejų iki Pirmojo Pasaulinio karo Kretingos grafienei Sofijai priklausiusių vilų[1]. Todėl pastatas vadintas, čia šiltuoju metų sezonu apsistodavusios, didikės vardu. „Anapiliu“ vila tapo žinoma po karo, kada vasaros rezidenciją nupirko bankininkai broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai[2]. „Pastatas buvo išplėstas: šiaurinei jo daliai užstatytas antras aukštas, įrengta daugiau patalpų. 1929 m. „Anapilyje“ buvo keturiolika poilsiui skirtų kambarių, įrengtos dvi virtuvės. Tikriausiai tada šiaurės vakarų kampe buvusi pusapskritė veranda pratęsta į vakarų šoną ir taip suformuota didelė salė‑valgykla. Gal XX a. trečiojo dešimtmečio rekonstrukcijos metu, gal vėliau, buvo perdirbta bokštą ties antruoju aukštu supusi galerija. Ji pakeista balkonais.
Bokšto kupolas yra netekęs ,,namelio“ pavidalo žibinto[3].“

Tarpukariu vila garsėjo bohemiška aura, joje „mėgdavo ilsėtis ir linksmintis prezidentas A. Stulginskis, dainininkas K. Petrauskas[4].“ Antrojo Pasaulinio karo metais pastatas buvo nacionalizuotas, jame įrengtos gyvenamosios patalpos, o vėliau viloje įsikūrė „Jūratės“ sanatorijos klubas[5].

Pietvakarinėje istorinėje kurorto dalyje esanti medinė dviaukštė vila „Anapilis“ išsiskiria, visų pirma, savo sudėtingos konfigūracijos plano struktūra ir asimetrine kompozicija. Išraiškingiausi pastato akcentai – aštriabriauniai piramidiniai bokšteliai pietų ir rytų pusėje, kurių viršūnes juosia lankstyta geležinė tvorelė, puošta sukiniais ir stilizuotų tulpių motyvais. Panašūs elementai atsikartoja fasadų kiaurapjūvio aplikacijose. Eksterjeras paįvairintas fachverkinėmis imitacijomis, tačiau nei pastarosios, nei forontonų ar pastogės kiaurapjūvio ornamentika nėra išskirtinai „Anapilyje“ naudojami puošybos elementai. Tai gana dažnai XIX a. pab.-XX a. I p. kurortinėje architektūroje sutinkami šveicariško vilų stiliaus ženklai. Pavyzdžiai galėtų būti vila „Maurė“ (Druskininkuose), „Augustenborg“ vila Norvegijoje[6], vila „Hygea“ Lenkijoje (Zakopanėje)[7]. Beje, svarbu pažymėti, jog šveicariškas vilų stilius, kurį panašiu metu adaptavo skirtingose pasaulio šalyse, įgijo šiokių tokių variacijų. Pavyzdžiui, šiaurės šalims būdingas modernumo ir vietos dvasios junginys, pavadintas „Drakono stiliumi“ (Dragestil) (tai matyti viloje „Sjötorp“ Vakarų Švedijoje (Lyckorna)[8]). Stiliui būdingas tautinis romantizmas, pastatai masyviais karnizais, stačių stogų kraštinės, puošiamos drakonų galvomis, gyvatėmis ir kitais motyvais. Panašų stilistinį mišinį ar tam tikrą adaptacijos formą (istorizmo tendencijų, art deco atspindžių, tautinio charakterio) galima įžvelgti ir viloje „Anapilis“.

Kartu su XX a. pr. Lietuvoje plitusiomis modernizmo apraiškomis formavosi ir kurortinė architektūra. Kaip žinia, šių regionų statybinė aplinka sietina su poilsio ir sveikatingumo tendencijomis (medicinos pažanga). Žvelgiant į XIX a. pab. Palangos vilas matyti, jog čia modernumas atkeliavo keliais dešimtmečiais anksčiau. Viena iš svarių to priežasčių – užsienio architektų idėjos ir darbai, jų įtaka kurorto statyboms Tiškevičių valdomame krašte. Vilos „Anapilis“ modernumą žymi jos erdviškumas: nuo elegantiškų balkonėlių, supančių trečiąjį bokšto aukštą, iki rytinio bei šiaurinio fasadų antrame aukšte esančių balkonų, plačių terasų ir vidaus erdvių. Tokia lauko patalpų (balkonų ar terasų) orientacija, vadinta „sveiko būsto projektavimu“, užtikrinančiu kuo ilgesnį buvimą gryname ore, priklausomai nuo saulės padėties ir komforto[9]. Vilos išplanavimas aiškiai byloja, jog pastatas pritaikytas rezidencijai: pirmame aukšte įrengtas erdvus vestibiulis, vakarinėje pusėje didelė salė su išėjimais į terasą. Platūs laiptai veda į holą su laiptine antrajame aukšte, kuriame patalpos orientuotos į šiaurę, pietus ir vakarus. Romantiškiausia erdvė – bokštelio kambarys trečiajame vilos aukšte. Pastate taip pat suprojektuotas pusrūsis, į kurį patenkama pro atskiras lauko duris.

Viloje „Anapilis“ įprasminta ne tik grafų Tiškevičių giminės istorinė praeitis. Nežinomo architekto kūrinyje įausta moderni kurorto formavimosi istorija, tautiškumo archetipai, žaismingas ir intriguojantis aristokratiškumas, ištisi žemiškų malonumų ir dvasinės atgaivos dešimtmečiai.

Viltė Migonytė

[1] Antroji Sofijos Tiškevičienės vila - „Jūros akis” (Birutės al. 32).

[2] Bučas, J. Senoji Lietuvos kurortų architektūra. Urbanistika ir rajoninis planavimas, 1990, nr. 16, p. 107.

[3] Grajauskienė, L. Vila „Anapilis“: praeitis, dabartis, ateitis. Prieiga per internetą: http://www.palangostiltas.lt/vila+anapilis+praeitis+dabartis+ateitis,7,2,3485.html [žr. 2014-08-06].

[4] Grajauskienė, L. Birutės alėjoje – romantiškosios „Romeo“ ir „Džiuljeta“, ir paslaptingasis „Anapilis“. Palangos tiltas, 2013, p. 10.

[5] Palangos senoji medinė architektūra. Aplankas. Palangos viešoji biblioteka, kraštotyros skyrius.

[6] „Augustenborg” vilos fragmentas (Norvegija). Prieiga per internetą: http://www.dnms.no/imgs/2005/03/xxxxx_245_01_b.jpg [žr. 2014-08-06].

[7] Vila „Hygea” Lenkijoje (Zakopanėje). Prieiga per internetą: http://us.123rf.com/450wm/marekusz/marekusz1312/marekusz131200033/24270718-zakopane--november-22-swiss-style-villa-built-in-1890-under-the-name-hygea-early-20th-century-guesth.jpg [žr. žr. 2014-08-06].

[8] Vila „Sjötorp” Vakarų Švedijoje (Lyckorna). Prieiga per internetą: http://www.explorewestsweden.com/wp-content/uploads/2012/12/VSforsta1.jpg. [žr. 2014-08-06]

[9] Bjørn, V. J.. Country living in a suburb: The aspect of health in 19th century Norwegian villa architecture. Sickness and society, Norway, 2005, no. 2, p. 249.