Nida – didžiausia Neringos gyvenvietė. Dabartinėje vietovėje Nidos gyventojai įsikūrė 1732 metais. Tai buvo nedidelis miestelis – 1848 m. Nidoje gyveno 598 žmonės. Šiaurinėje gyvenvietės pusėje, šalia Evangelikų liuteronų bažnyčios, įkurtos Nidos senosios (etnografinės) kapinės[1].  Dabartinė Nidos bažnyčia buvo pastatyta 1888 metais, manoma, kad iki jos čia stovėjo medinė. Kapinėse prie bažnyčios gyventojai buvo laidojami nuo gyvenvietės susikūrimo, t.y. nuo XVIII amžiaus vidurio. Kadangi dauguma gyventojų buvo žvejai, dažnai žūdavę audrų metu, spėjama, kad kapinėse buvo laidojama daugiau moterų.

Nidos senosios kapinės užima beveik taisyklingo keturkampio pavidalo plotą. Į kapines veda įėjimai iš dviejų pusių: du pietiniame gale ir vienas šiauriniame. Manoma, kad šiaurinėje pusėje buvo ir antras įėjimas. Pietų ir šiaurės įėjimus jungia du lygiagretūs takeliai. Dar du, taip pat lygiagretūs, jungia jau minėtuosius. Manyta, kad pradžioje laidota arčiau bažnyčios, tačiau kuri kapinių dalis galėtų būti pati seniausia tiksliai nėra žinoma, kadangi XVIII a. antkapių nebelikę (mediniai supuvo), o dabar visų kapinių būklė panaši.

Šiaurės-vakarinėje kapinių dalyje, pačiame kampe, yra nedidelis aptvaras, kuriame tarsi pavyzdžiai sustatyti krikštai – įvairiai profiliuotos medinės lentos, kurios vaizduoja augalų, paukščių, žirgų ir kitus siluetus. Anot vietinių Nidos gyventojų, po karo iš kapinių buvo surinkti paminklai, daugiausia krikštai, sukrauti į sunkvežimį ir išvežti. Nemaža dalis kapų esti visai be paminklų. Yra ir tokių, kur galvūgalyje pastatytas kryžius, o kojūgalyje – krikštas. Vis tik dauguma kapinėse esančių krikštų sustatyti galvūgaliuose[2].

Kapavietės daugiausia orientuotos vakarų kryptimi, tačiau yra kapų, orientuotų kitomis kryptimis. Nidos kapinių antkapiniai paminklai yra dviejų rūšių: mediniai ir metaliniai. Metaliniai – tai dažniausiai masyvūs kryžiai. Tokiuose metaliniuose kryžiuose dažnai buvo įkomponuojamos porcelianinės (kartais medinės) lentelės, kuriose užrašomos pavardės bei datos, neretai ir epitafijos. Visi užrašai buvo vokiečių kalba, tačiau šiuo metu daugumos lentelių nebėra. Manoma, jog tie kryžiai buvo gaminami Klaipėdoje, kapinėse statyti XIX a. pabaigoje-XX a. pirmoje pusėje. Medinių paminklų grupei priskiriami krikštai ir mediniai kryžiai. Greičiausiai šie mediniai paminklai, nors ir neilgaamžiai, buvo statomi jau nuo senų laikų. Bene patys vėlyviausi kapai, statyti XX amžiaus pradžioje – tai kapai su cementiniais antkapiais. Dažniausiai šių kapų galvūgaliuose yra cementinė lentelė su užrašu.

1975 m. kapinės buvo restauruotos, projekto autorius – E. Jonušas[3].

Brigita Rėbždaitė

[1] Baliulytė, I.  Neringos m. kapinės. Istoriniai tyrimai 1990 m. VAA. F. 1019, ap. 11, b. 3408, p. 12.

[2] Ibid, p. 13.

[3] Ibid, p. 14.