1894 m. valstybė tvirtovės reikalams išpirko greta Aukštosios Panemunės miestelio esančius Aukštosios Panemunės ir Frendzelhofo palivarkus – Rusijos Karo ministerijos nuosavybe tapo Aukštosios Panemunės dvaras ir pats miestelis. Pradžioje buvo nutiesti kariniai keliai, pagrindinė miestelio gatvė (Vaidoto) tapo kariniu plentu. Per 1895‑1899 m. Aukštojoje Panemunėje išaugo trys dideli kariniai miesteliai, pastatyti 73 kariniai objektai: kareivinės, sandėliai, arklidės, rūsiai bei kiti ūkio statiniai. Statybos tęsėsi ir XX a. pradžioje. Į kareivines buvo atvesta tvirtovės siaurojo geležinkelio linija[1].

Į pietus nuo paties Aukštosios Panemunės miestelio pastatytas didelis tvirtovės artilerijos kareivinių kompleksas. Jo urbanistinė struktūra atitinka griežtus geometrinio planavimo principus. Statiniai išsidėstę aplink didžiulę stačiakampę paradų-pratybų aikštę šalia statmenai į ją sueinančių gatvių. Pietinėje ir rytinėje aikštės pusėje pastatytos trejos mūrinės dviaukštės kareivinės, daboklė, ginklų sandėliai, o šiaurinėje ir vakarinėje pusėse – gydytojo namas, valgykla, pirtis, vieno-dviejų aukštų mūriniai daugiabučiai karininkams.

1890 m. plane pažymėti pirmaeilės statybos pastatai: keturios kareivinės (kiekviena 2 kuopoms), valgykla su virtuve ir sandėliukais, maisto atsargų rūsiai, namas 8 kuopų vadams, jų arklidės su sandėliukais, maisto rūsys, karininkų skalbykla. Antros eilės statybos pastatai buvo daboklė, kareivių pirtis su skalbykla, neliečiamų atsargų ceikhauzas, malkinės, ledainės, dirbtuvės,  trys namai batalionų vadams ir jaunesniesiems karininkams, karininkų skalbykla[2].

Buvusio Aukštosios Panemunės dvaro teritorijoje, arčiau Nemuno, įsikūrė tvirtovės pionierių kuopa. 1911 m. plane pažymėti šie kuopos pastatai: kareivinės, fugasinių sviedinių sandėlis, arklidės, karininkų namas, raštinė ir kuopos vado butas, pirtis su dirbtuvėmis ir sargybos patalpomis, karininkų tarnų namas su skalbykla, du rūsiai-ledainės. Tuo tarpu 1911 m. 5-osios raitosios artilerijos baterijos pastatų plane pažymėti tokie statiniai: vado namas, karininkų namas, gydytojo namas, dviaukštės kareivinės, sargybos namas, mažosios arklidės, didžiosios arklidės, pabūklų su vežimais sandėlis, kalvė, arklių ligoninė, karininkų tarnų namas, rūsys, ledainė, projektuojamos arklidės[3].

Arčiau Sėmenos upelio įsikūrė oreivystės skyrius kartu su kareivinėmis, dirbtuvėmis su ceikhauzu ir karvelide, sieros rūgšties sandėliu, gurguolių sandėliu, skyriaus vado namu (buv. dvaro gyvenamasis namas), arklide, anglių sandėliu, kalve, oro balionų lakavimo angaru, rezervuaru, įvairiais kitais sandėliais ir smulkiais statiniais[4]. 1912‑1923 m. čia jau veikė Kauno tvirtovės aerodromas.

Po Pirmojo pasaulinio karo Aukštojoje Panemunėje dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai. 1936 m. įkurta motorizuota priešlėktuvinės apsaugos rinktinė[5].

Į šiaurės rytus nuo karinių miestelių įkurtas artilerijos sandėlių kompleksas. Jį sudarė tarpinis parako sandėlis, drėgno piroksilino sandėlis, sauso piroksilino sandėlis, džiovykla, laboratorija bei žandarų sodyba[6].

Abu kariniai miesteliai registruoti LR Nekilnojamųjų kultūros registre kaip urbanistinės vietovės, taip pat registruotas ir artilerijos sandėlių kompleksas. Aprašyti objektai turėjo ir tebeturi didžiulę įtaką Kauno rajono urbanistinei struktūrai, yra vieni svarbiausių miesto identitetą formuojančių veiksnių.

Nijolė Steponaitytė

[1] Инвентарные планы. Постройки в Понемон. РГВИА, ф. 13148, оп. 1, д. 3647.

[2] Гeнеральный план расположения казарм для баталионов крепостной артилерии в им. Понемон. KAA, f. 465, ap. 1, b. 329, l. 1.

[3] План строений конно-артилерийской батареи с показaнием предпологаемого расположения конюшни. KAA, f. 465, ap. 1, b. 292, l. 1.

[4] Инвентарныe планы. Крепостная саперная рота. 5-aя конно-артилерийская бaтарея. Воздухоплавательное отделение. Крепостная артилерия. РГВИА, ф. 13148, оп. 1, д. 3647.

[5] Aukštosios Panemunės kareivinių rajono planas, 1938 m. LCVA, f. 512, ap. 1, b. 18, l. 16.

[6] Инвентарные планы. Пороховые склады в Понемон. РГВИА, ф. 13148, оп. 1, д. 3647.