Kėdainiuose Carinės Rusijos kariuomenė įsikūrė po 1831 m. sukilimo. Kariuomenei pritaikyti Karmelitų vienuolyno pastatai. 1842 m. sudarytas Karmelitų vienuolyno pritaikymo kariuomenės reikmėms projektas. Fligeliai prie gatvės buvo paaukštinti ir praplėsti. 1865 m birželio 15 d. caro įsakymu buvo uždaryta Kėdainių gimnazija, o į jos pastatus įsikraustė rusų artilerijos kariškiai[1]. Kariuomenė užėmė kai kuriuos miestiečių namus. Netrukus kareivinių teritorija buvo išplėsta nuo istorinės gimnazijos valdos iki J.Basanavičiaus ir Pasmilgio gatvių ir vietoje miestiečių gyvenamųjų namų pastatyti kareivinių korpusai. Pasikeitusi situacija užfiksuota 1876 m. Kėdainių miesto centrinės dalies planuose. Vienuose planuose užfiksuotos abejos carinių kareivinių teritorijos su senaisiais pastatais[2]. Viename jų parodyta tik buvusio vienuolyno teritorija su rekonstruotais pastatais. Buvo numatyta pertvarkyti ir išplėsti vienuolyno pastatus ir juose įrengti tarnautojų kareivines, ligoninę su vaistine, pirtį, skalbyklą, arklides[3]. Panaikinto vienuolyno pastatuose įsikūrė kavaleristai. Nauji, specialiai kareivinėms skirti pastatai prie Stoties (dab. J.Basanavičiaus g.) pastatyti vėliau, XIX a. pabaigoje. Šie pastatai užfiksuoti XX a. pradžios fotonuotraukose, 1922 m. Kėdainių projektiniame plane, kurį sudarė architektas Eduardas Pejeris. Šiame plane prie dab. J.Basanavičiaus g. jau pažymėti 5 specialiai kariuomenei pastatyti pastatai[4].

1924 m minima, kad Kėdainiuose 2 artilerijos pulkui užsiėmimams reikalinga apie 42 ha žemės. Kėdainių apskrities žemės reformos komisija paskyrė reikalingą žemę. Kėdainiuose įsikūręs 3 pėstininkų pulkas gyveno blogose sąlygose, senose rusiškose kareivinėse[5]. 1935 m. buvo statomi artilerijos, amunicijos ir sprogstamųjų medžiagų sandėliai. Iki 1940 m. numatyta pastatyti valgyklą ir virtuvę, gurguolės sandėlį, maisto rūsys 545 žmonėms, 350 kv. m turto sandėlis, pašaro sandėlis. Buvo pastatyti tik sandėliai[6].

1938 m. plane užfiksuoti penki kariuomenei priklausę sklypai Kėdainių mieste ir apylinkėse. Buv. Karmelitų vienuolyno teritorija tarp Gedimino (dab. Didžiosios) ir Radvilų gatvių užėmė 8150 kv. m plotą, joje užfiksuota 10 mūrinių pastatų. Antrojo sklypo, apriboto Gedimino (dab. Didžiosios), J.Basanavičiaus ir Smilgos gatvių plotas buvo 4 ha 7836 kv.m, jame pažymėta 11 pastatų, visi jie mūriniai. Gerokai į šiaurę nuo antrojo sklypo, prie kelio link geležinkelio 2 ha 9062 kv.m užėmė trečiasis sklypas - kariuomenės sandėlių teritorija, jame pažymėta 11 pastatų, trys jų mūriniai. Tarp sandėlių sklypo, geležinkelio ir Nevėžio upių plytėjo didelis 24 ha 5303 kv. m sklypas kariuomenės pratyboms, per jį tekėjo Dotnuvėlės upė, kurios pakrantėje stovėjo trys mūriniai artilerijos sandėliai. Kariuomenei taip pat priklausė plotas į šiaurę nuo geležinkelio, apribotas kelio į Vilainių dvarą ir Nevėžio upės. Sklypo plotas sudarė 16 ha 5972 kv.m, statinių jame nebuvo[7].

Iki 1940 m., į šiaurę nuo Smilgos upelio, prie gatvės į geležinkelio stotį, buvo susiformavęs didelis karinių sandėlių kompleksas su 13 pastatų.

Kėdainiuose buvo dislokuotas 3-iasis pėstininkų Vytauto Didžiojo pulkas, jo štabas ir vienas batalionas, 2-ojo artilerijos pulko 1-oji artilerijos grupė[8]. Kariuomenei Kėdainiuose buvo ankšta senuose pastatuose, buvo numatoma statyti naujas kareivines laisvuose plotuose link geležinkelio. Tačiau šių planų nespėta įgyvendinti[9]. Tarpukariu naujų, skirtų kariuomenės apgyvendinimui pastatų Kėdainiuose neiškilo.

1940 m. Kėdainių įgulos pastatų perdavimo akte minimi šie pastatai: du mūriniai dviejų aukštų pastatai, mūrinė arklidė, du mūriniai sandėliai, trys mediniai su mūriniais stulpais sandėliai, garažas važiuojančioms svarstyklės, šulinys, pratybų aikštės. Pripažinta, kad visi pastatai seni, jiems reikalingas remontas[10].

Kariuomenės įsikūrimas Kėdainių istoriniame centre turėjo daugiausia neigiamą reikšmę: buvo dalinai pakeisti Karmelitų vienuolyno pastatų tūriai ir fasadai, naudojant vienuolyno teritoriją kariuomenės reikmėms sunaikinta jos istorinė sankloda, nuskurdo teritorijos architektūrinis vaizdas. Tą patį galima pasakyti ir apie kariuomenei pritaikytus gimnazijos pastatus ir jos teritoriją. Prie tuometinės Stoties gatvės kapitalinio užstatymo atrodo, dar nebuvo, todėl, iškilę nauji mūriniai kareivinių pastatai, taisyklingai išsidėstę palei gatvės rytų kraštinę suteikė naują kokybę šiai miesto daliai.

Nijolė Steponaitytė