Alytaus artilerijos-ulonų karinis miestelis
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Kairiajame Nemuno krante Alytuje išliko didžiulė buvusių artilerijos kareivinių teritorija, su XIX a. pabaigos „plytų stiliaus“ pastatais.</p>
<p style="text-align: justify;">Kompleksas statytas XIX a. pabaigoje<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Jo situacija ir išplanavimas primena Kauno Žemųjų Šančių karinį miestelį. Artilerijos kareivinės pastatytos greta karinio plento į Varėną (dab. Ulonų g.) kurio trasos kryptis analogiška Kauno A. Juozapavičiaus prospektui. Greta – buvusi Alytaus įgulos cerkvė<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Kariniame miestelyje įsikūrė Rusijos kariuomenės 43-čioji artilerijos brigada. Brigados vadu paskirtas generolas majoras V.P. Dobužinskis. Generolas majoras V.P. Dobužinskis – dailininko Mstislavo Dobužinskio tėvas<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>. Prie plento, jam lygiagrečiai, įsikūrė didieji pastatai – štabas, karininkų ramovė, kareivinės, karininkų gyvenamieji namai. Teritorijoje pastatyta daug arklidžių, vežiminių, amunicijos sandėlių ir įvairių aptarnavimo pastatų. Įrengta keletas pratybų aikščių. Didžiulis pratybų laukas buvo šiaurės rytinėje plento pusėje, greta cerkvės<a title="" href="#_ftn4">[4]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">1924 m. kareivinėse įsikūrė Lietuvos kariuomenės ketvirtasis artilerijos pulkas, jis užėmė dalį carinių pastatų. Teritorijoje buvo tokios paskirties pastatai: pulko daboklė ir ligoninė, kareivinės, 10-tos, ir 11-tos baterijų maisto sandėliai, 10 baterijos pašaro sandėlis, arklidė, patrankų garažas, pulko vado butas, karininkų fligelis, 2-osios gaubicų, ir sunkiosios artilerijos baterijų maisto sandėliai, pulko štabas, pulko štabo arklidės, trejos pašarinės, garažas, trejos arklidės, malkų, šovinių ir amunicijos sandėliai. Arčiau plento (dabar Ulonų g.) buvo gyvenamosios, toliau – ūkio paskirties pastatai. Teritorijos šiaurės vakaruose, prie kareivinių – rikiuotės pėstininkų užsiėmimų aikštė, plote prie ūkio zonos užsiėmimų su patrankomis aikštė. Greta dislokavosi šeštasis pėstininkų pulkas. Prie plento buvo pulko štabas, karininkų klubas, karininkų gyvenamieji namas, antroje eilėje, taip pat lygiagrečiai plentui – apskrities kalėjimas (kuris neturėjo atskiros aptvertos teritorijos), pulko ligoninė, kareivių klubas, trijuose stambiuose pastatuose, orientuotuose statmenai plentui buvo įsikūrę kareivinės. Atokiau šių korpusų, keliomis eilėmis išsidėstė arklidės, jų buvo dešimt, tačiau pagal eksplikaciją, užimtos buvo tik dvejos. Greta stovėjo veterinarijos ligoninė, kalvė, stalių dirbtuvė, maisto sandėlis. Pietrytinėje teritorijos pusėje buvo muzikantų komandos namas, keletas didelių sandėlių, vasarinis teatras, pirtis. Plane pažymėtas nedidelis sakralinis pastatėlis, matyt naudotas kaip koplyčia<a title="" href="#_ftn5">[5]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">1926 m. į Alytų atkeltas 2-asis ulonų pulkas, jam suteikiant Lietuvos kunigaikštienės Birutės vardą. 1934 m. plane karinio miestelio pietvakarinėje plento pusėje sklypo plotas nurodytas 74 ha 4642 kv.m. Pratybų-paradų lauko su jame esančia cerkve bei šventiko sodyba plotas - 24 ha 5428 kv.m. Iš šių dviejų sklypų susidedančioje kariuomenės 98 ha 2070 kv.m. teritorijoje užfiksuotas 151 statinys (su šuliniais ir kt smulkiais statinėliais), jų tarpe 29 stambesni mūriniai - kareivinės, cerkvė, šventiko namas, štabas, karininkų ramovė, karininkų gyvenamieji namai, ligoninė, veterinarijos ligoninė, pirtis, dirbtuvės, kalvė, maisto rūsiai, 5 mišrios konstrukcijos - arklidės, mediniai - 11 sandėlių, 3 gyvenamieji namai.</p>
<p style="text-align: justify;">Po Antrojo pasaulinio karo teritorijoje įsikūrė Sovietų sąjungos kariuomenė. Buvo pastatyta daug didžiulių elementarios architektūros statinių, nemažai senųjų pastatų nugriauta.</p>
<p style="text-align: justify;">Po 1993 m. čia dislokuotas Lietuvos kariuomenės LK Birutės ulonų pulkas.</p>
<p style="text-align: justify;">Kariniame miestelyje yra pastatų, kurie verti būti registruoti LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre. Štabo pastatas pasižymi unikaliais autentiškais interjerais.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Nijolė Steponaitytė  </em></p>
<div><br /><hr size="1" />
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[1]</a> Miškinis A. Alytus. Užnemunės miestai ir miesteliai. T1. Vilnius. 1999, 324 p.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[2]</a> Karte des westlichen Russlands, M 1:100000. 1921, Olita. KAVB, RSS.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[3]</a> Памятная книжка Сувалкской губернии. Сувалки 1901, стp. 250.</p>
</div>
<div style="text-align: justify;">
<p><a title="" href="#_ftnref">[4]</a> Генеральный план Олитской укрепленной позиции с показанием работ вып. в1887 г. РГВИА, ф .424, oп. 27, д.776.</p>
</div>
<div>
<p style="text-align: justify;"><a title="" href="#_ftnref">[5]</a> Artilerijos kareivinių planas.LCVA, f. 929, ap .3, b. 18, l. 241.</p>
</div>
</div>
Adresas: Ulonų g., Alytaus m., Alytaus sav.
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinių kompleksas, Karinis
Medžiagos: Mūras (plytų), Mūras (mišrus)
Nuotraukos: 16
Susiję bibliografijos įrašai
Pajuostės dvaras
Pajuostės dvaras
Lietuvos Aidas
1935-07-13 p.8
Straipsnis
Žinutės apie Ukmergę
Žinutės apie Ukmergę
Lietuvos Žinios
1931-10-08 p.4
Žinutė
Straipsniai apie Kėdainių apskritį
Straipsniai apie Kėdainių apskritį
Lietuvos Aidas
1934-02-03 p.3
Straipsnis
Žinutės apie statybą Klaipėdos krašte
Žinutės apie statybą Klaipėdos krašte
Lietuvos Aidas
1934-07-30 p.p. 3
Straipsnis
Alytus
Alytus
Lietuvos Aidas
1934-02-28 p.9
Žinutė
Apie gaisrus Kaune
Apie gaisrus Kaune
Lietuva
1920-06-27 p.2-3
Straipsnis
Vilnius-Lietuvos sostinė
Vilnius-Lietuvos sostinė
Lietuva
1920-08-22 p.2-3
Straipsnis
Statybos klausimu
Statybos klausimu
Lietuva
1923-02-23 p.1
Straipsnis
Pradėti kareivinių statybos darbai
Pradėti kareivinių statybos darbai
Lietuvos Žinios
1935-07-22 p.6
Žinutė
1 9
Susiję objektai
Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinių šaudmenų sandėlių kompleksas
Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinių šaudmenų sandėlių kompleksas
Kauno tvirtovės Aleksoto malūno statinių kompleksas
Kauno tvirtovės Aleksoto malūno statinių kompleksas
1 2

Kairiajame Nemuno krante Alytuje išliko didžiulė buvusių artilerijos kareivinių teritorija, su XIX a. pabaigos „plytų stiliaus“ pastatais.


Kompleksas statytas XIX a. pabaigoje[1]. Jo situacija ir išplanavimas primena Kauno Žemųjų Šančių karinį miestelį. Artilerijos kareivinės pastatytos greta karinio plento į Varėną (dab. Ulonų g.) kurio trasos kryptis analogiška Kauno A. Juozapavičiaus prospektui. Greta – buvusi Alytaus įgulos cerkvė[2].


Kariniame miestelyje įsikūrė Rusijos kariuomenės 43-čioji artilerijos brigada. Brigados vadu paskirtas generolas majoras V.P. Dobužinskis. Generolas majoras V.P. Dobužinskis – dailininko Mstislavo Dobužinskio tėvas[3]. Prie plento, jam lygiagrečiai, įsikūrė didieji pastatai – štabas, karininkų ramovė, kareivinės, karininkų gyvenamieji namai. Teritorijoje pastatyta daug arklidžių, vežiminių, amunicijos sandėlių ir įvairių aptarnavimo pastatų. Įrengta keletas pratybų aikščių. Didžiulis pratybų laukas buvo šiaurės rytinėje plento pusėje, greta cerkvės[4].


1924 m. kareivinėse įsikūrė Lietuvos kariuomenės ketvirtasis artilerijos pulkas, jis užėmė dalį carinių pastatų. Teritorijoje buvo tokios paskirties pastatai: pulko daboklė ir ligoninė, kareivinės, 10-tos, ir 11-tos baterijų maisto sandėliai, 10 baterijos pašaro sandėlis, arklidė, patrankų garažas, pulko vado butas, karininkų fligelis, 2-osios gaubicų, ir sunkiosios artilerijos baterijų maisto sandėliai, pulko štabas, pulko štabo arklidės, trejos pašarinės, garažas, trejos arklidės, malkų, šovinių ir amunicijos sandėliai. Arčiau plento (dabar Ulonų g.) buvo gyvenamosios, toliau – ūkio paskirties pastatai. Teritorijos šiaurės vakaruose, prie kareivinių – rikiuotės pėstininkų užsiėmimų aikštė, plote prie ūkio zonos užsiėmimų su patrankomis aikštė. Greta dislokavosi šeštasis pėstininkų pulkas. Prie plento buvo pulko štabas, karininkų klubas, karininkų gyvenamieji namas, antroje eilėje, taip pat lygiagrečiai plentui – apskrities kalėjimas (kuris neturėjo atskiros aptvertos teritorijos), pulko ligoninė, kareivių klubas, trijuose stambiuose pastatuose, orientuotuose statmenai plentui buvo įsikūrę kareivinės. Atokiau šių korpusų, keliomis eilėmis išsidėstė arklidės, jų buvo dešimt, tačiau pagal eksplikaciją, užimtos buvo tik dvejos. Greta stovėjo veterinarijos ligoninė, kalvė, stalių dirbtuvė, maisto sandėlis. Pietrytinėje teritorijos pusėje buvo muzikantų komandos namas, keletas didelių sandėlių, vasarinis teatras, pirtis. Plane pažymėtas nedidelis sakralinis pastatėlis, matyt naudotas kaip koplyčia[5].


1926 m. į Alytų atkeltas 2-asis ulonų pulkas, jam suteikiant Lietuvos kunigaikštienės Birutės vardą. 1934 m. plane karinio miestelio pietvakarinėje plento pusėje sklypo plotas nurodytas 74 ha 4642 kv.m. Pratybų-paradų lauko su jame esančia cerkve bei šventiko sodyba plotas - 24 ha 5428 kv.m. Iš šių dviejų sklypų susidedančioje kariuomenės 98 ha 2070 kv.m. teritorijoje užfiksuotas 151 statinys (su šuliniais ir kt smulkiais statinėliais), jų tarpe 29 stambesni mūriniai - kareivinės, cerkvė, šventiko namas, štabas, karininkų ramovė, karininkų gyvenamieji namai, ligoninė, veterinarijos ligoninė, pirtis, dirbtuvės, kalvė, maisto rūsiai, 5 mišrios konstrukcijos - arklidės, mediniai - 11 sandėlių, 3 gyvenamieji namai.


Po Antrojo pasaulinio karo teritorijoje įsikūrė Sovietų sąjungos kariuomenė. Buvo pastatyta daug didžiulių elementarios architektūros statinių, nemažai senųjų pastatų nugriauta.


Po 1993 m. čia dislokuotas Lietuvos kariuomenės LK Birutės ulonų pulkas.


Kariniame miestelyje yra pastatų, kurie verti būti registruoti LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre. Štabo pastatas pasižymi unikaliais autentiškais interjerais.


Nijolė Steponaitytė  




[1] Miškinis A. Alytus. Užnemunės miestai ir miesteliai. T1. Vilnius. 1999, 324 p.


[2] Karte des westlichen Russlands, M 1:100000. 1921, Olita. KAVB, RSS.


[3] Памятная книжка Сувалкской губернии. Сувалки 1901, стp. 250.


[4] Генеральный план Олитской укрепленной позиции с показанием работ вып. в1887 г. РГВИА, ф .424, oп. 27, д.776.


[5] Artilerijos kareivinių planas.LCVA, f. 929, ap .3, b. 18, l. 241.


Karininkų gyvenamsis namas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karininkų gyvenamsis namas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karininkų gyvenamojo namo fragmentas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karininkų gyvenamojo namo fragmentas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karininkų gyvenamojo namo interjeras. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karininkų gyvenamojo namo interjeras. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karininkų gyvenamojo namo fasado fragmentas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karininkų gyvenamojo namo fasado fragmentas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo lubų puošyba. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo lubų puošyba. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo lubų puošyba. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo lubų puošyba. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo lauko durys ir interjeras. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo lauko durys ir interjeras. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo pastato lauko durys. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo pastato lauko durys. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo pastatas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo pastatas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karinio miestelio pastatas, pirminė paskirtis nenustatyta. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karinio miestelio pastatas, pirminė paskirtis nenustatyta. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karinio miestelio pastatas, pirminė paskirtis nenustatyta. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karinio miestelio pastatas, pirminė paskirtis nenustatyta. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karinio miestelio pastatas, pirminė paskirtis nenustatyta. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Karinio miestelio pastatas, pirminė paskirtis nenustatyta. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Kareivinės. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Kareivinės. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Kareivinės. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Kareivinės. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo pastatas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Štabo pastatas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Ligoninės pastatas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.
Ligoninės pastatas. Nuotr. N. Steponaitytės, 2012 m.