Mūrinis, dviejų aukštų namas stovi gatvelėje, kuri kaip trasa susiformavo XVI a. pr.  Miestui plečiantis į rytų pusę atsirado eilė skersgatvių jungiančių Vilniaus gatvę su Nemuno pakrante. Ankstyviausia istorinė žinia apie valdą nėra išsami. Apie čia esantį namą užsimenama 1610 m. sausio 19 d. akte.[1] Tačiau iš aprašymo neaišku, ar namas objektas stovi dabartinėje Zamenhofo g. 5 ar 5A vietoje. Tai ta pati valda.

1856 m. birželio 1 d. iš kaimyninio sklypo persimetęs gaisras sunaikino čia buvusius pastatus. Savininkas K. Gerlė norėdamas statinius atstatyti ir pastatyti naujus, kreipėsi į Kauno gubernijos statybos ir kelių komisiją su prašymu statyti mūrinį gyvenamąjį namą, vietoje buvusio vienaaukščio.[2] Buvo patvirtintas gyvenamo, dengto čerpėmis dviaukščio, su rūsiu, namo projektas.[3] Projektą braižė M. Ralfas (1851–1963 m. jis dirbo Kauno gubernijos Statybos ir kelių komisijoje braižytoju).[4] Statybos užbaigtos per pusę metų. Pastato įvertinime rašoma, kad pastatas mūrinis, dengtas čerpėmis, pirmame aukšte 5 gyvenamieji kambariai, filinginės durys, olandiškų koklių krosnys, langai su langinėmis, medinės grindys, sienos ir lubos tinkuotos. Analogiškai buvo įrengtas ir antras aukštas.[5]

Tarp 1874 ir 1903 m. valda galėjo priklausyti esperanto kalbos kūrėjo L. Zamenhofo uošviui, Kauno pirkliui A. Zilbernikui. 1939 m., pagal inž. L. Zimano projektą, pastatas buvo išplėstas[6] – įrengtos patalpos palėpėje, užstatytas trečias aukštas iš kiemo pusės. Septintojo dešimtmečio pradžioje pastatas restauruotas. Šios restauracijos metu perdengtas stogas, fasade vietoje lango iškirstos durys.

Raimonda Rickevičienė