Pastatų kompleksas Muitinės g. Kaune
(Išlikęs
, k.k.v.r.
1114
)
<p style="text-align: justify;"><strong>Buvęs Pranciškonų vienuolynas (neišlikęs)</strong></p>
<p style="text-align: justify;">Kauno pranciškonų vienuolynas ir bažnyčia Nemuno pakrantėje pastatyti XV a. pradžioje. Manoma, kad LDK didysis kunigaikštis Vytautas švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią skyrė padėkai už išsigelbėjimą Vorsklos mūšyje. Vienuolyno pastatas ir kiti ūkiniai statiniai pastatyti šiauriau bažnyčios – tarp Muitinės, V. Kuzmos gatvių ir Nemuno kranto. Kartu su bažnyčia jie sudarė vieningą aptvertą kompleksą. 1669 m. pastatai po sugriovimo atstatyti ir įgavo barokines formas.</p>
<p style="text-align: justify;">1675 m. mūrinis vienuolyno namas, stovėjęs fasadu į bažnyčią, susidėjo iš 3 dviaukščių korpusų. Prancūzų kareivių buvo nuniokotas 1812 m., po to atstatytas. 1845 m. kovo 13 d. Rusijos imperatoriaus įsaku Romos katalikų dvasinei kolegijai buvo nurodyta uždaryti eilę katalikiškų vienuolynų buvusioje LDK teritorijoje, motyvuojant tuo, kad vizitacijų metu čia gyveno per mažai vienuolių. 1830-1845 m. Kauno pranciškonų vienuolyne gyveno 3 broliai.<a title="" href="#_ftn1">[1]</a> Kartu su vienuolynais buvo uždaromos ir bažnyčios – 1848-54 m. Vytauto bažnyčia perdaryta į cerkvę, o vienuolyno pastatus perėmė valdžia.<a title="" href="#_ftn2">[2]</a></p>
<p style="text-align: justify;">1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru, prireikė didesnių pastatų naujoms valdžios įstaigoms įkurdinti. 1847 m. buvo sumanyta buvusį pranciškonų vienuolyno pastatą pritaikyti gubernatoriaus rezidencijai. Apžiūrėjus statinį, įvertinta, kad pamatai jau netvirti, nekokybiškai padaryti, sienos silpnos bei netinkamas gruntas. Todėl nuspręsta vienuolyno pastatą nugriauti ir panaudojus senas plytas bei akmenis pastatyti naują gubernatūrą.<a title="" href="#_ftn3">[3]</a> Kol buvo galvojama ir svarstoma, į buvusį pranciškonų vienuolyno pastatą įsikėlė įvairios įstaigos – 1846 m. Kauno m. dūma ir kt.<a title="" href="#_ftn4">[4]</a></p>
<p style="text-align: justify;">1848 m. architektas T. Hemholcas pateikė naujos gubernatūros statybos bei kitų vienuolyno pastatų pritaikymo projektą ir sąmatą. Buvo sumanyta nugriovus vienuolyno pastatą ir dalį fligelio sumūryti naują, dviaukštį rūmą gubernatoriui. Tačiau svarstant šį projektą paaiškėjo, kad paliktas per siauras įvažiavimas iš Muitinės gatvės (negalės apsisukti karietos), kad I-ojo aukšto patalpos per didelės, o II-ojo per mažos ir t.t. Nutarta, jog gubernatūrai sklypas per mažas ir nepatogioje vietoje.<a title="" href="#_ftn5">[5]</a> Tuomet kilo idėja praplėsti pranciškonų sklypą nupirkus ir prijungus valdą esančią Muitinės g. Nr.2\Aleksoto g. Tačiau šis sklypas su pastatais jau priklausė Kauno muitinei. Tad galų gale idėjos čia įkurdinti gubernatūrą atsisakyta.</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu vienuolyno namais naudojosi kitos valstybinės įstaigos: mūriniame pastate prie Muitinės gatvės įsikūrė policmeisteris, o kampiniame – miesto policija, butų komisija, Vidaus garnizono bataliono kanceliarija ir archyvas.<a title="" href="#_ftn6">[6]</a> Medinėse arklidėse ir kituose ūkiniuose statiniuose kieme-stovėjo gaisrininkų komandos arkliai, buvo sudėti jų įrankiai.<a title="" href="#_ftn7">[7]</a> Vienuolyno pastatas nuo 1862 m. stovėjo apleistas.</p>
<p style="text-align: justify;">Apie 1870 m. pritaikant senus ir statant naujus pastatus miesto ligoninei, buvę pranciškonų vienuolyno komplekso statiniai įjungti į naujus korpusus, panaudojant geriau išlikusias sienas ir rūsius. Pats vienuolyno pastatas nugriautas, dabar jo vietoje stovi tvora ir vartai.</p>
<p style="text-align: justify;"><strong>Buvęs  miesto ligoninės pastatų kompleksas  </strong></p>
<p style="text-align: justify;">Ankstyviausia žinoma žinutė apie pastatą Muitinės g. 2 Kauno magistrate aktų knygose yra iš 1589 m., kur minimas Ravos namas prieš Marijos bažnyčią.<a title="" href="#_ftn8">[8]</a> 1614 m. spalio 24 d. Kauno pilietis senjoras Bartolomėjus Rava jaunesnysis išnuomojo Motiejui Gorskiui, senąjį mūrinį namą, kuris stovėjo Muitinės gatvėje, vienoje linijoje su šv. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia.<a title="" href="#_ftn9">[9]</a> 1615 m. notaras Baltazaras Mednickis įkainavo senjoro Bartolomėjaus Ravos “mažąjį namą”, kuris stovėjo Muitinės gatvėje tarp didžiojo Ravos mūrinio namo ir šv. Pranciškaus konvento (pranciškonų vienuolyno mūrinio pastato prie Muitinės gatvės).<a title="" href="#_ftn10">[10]</a> Iš šio ir kitų aktų aiškėja, kad egzistavo 2 mūriniai namai – Didysis ir Mažasis, tai patvirtina natūra bei atlikti architektūriniai tyrimai.</p>
<p style="text-align: justify;">1732 m. turto perleidimo akte nurodoma, jog namas vadinamas “Rozenbergowska”. Antano Rozenbergo žmona Liubviška Dorotė iš Dingenų pripažino, kad nekilnojamasis tutas priklausė dviems broliams teisėjui Henrikui ir jau mirusiam Antanui Rozenbergui. Situacijos aprašyme nurodoma, kad mūrinis namas “aukštutinis ir žemutinis”, iš dviejų į vieną sujungtas. Vienu šonu pastatas ribojosi su pranciškonams priklausančiu mūriniu namu, kitu šonu-į gatvę, kuri veda iš rinkos į pranciškonų bažnyčią ir Nemuną. Fasadu namas stovi į rinką ir Muitinės gatvę, o galu į skersgatvį į tą patį pranciškonų vienuolyną vedantį.<a title="" href="#_ftn11">[11]</a> Šiame akte minimi 2 mūriniai namai – didelis ir mažas, be to valdoje stovėjo bravoras, buvo katilai ir kiti rakandai. 1774 m. nekilnojamas turtas perėjo Rozenbergų palikuonims.<a title="" href="#_ftn12">[12]</a></p>
<p style="text-align: justify;">XIX a. I-oje pusėje pastatai priklausė muitinei, kitoms žinyboms. Augant miesto gyventojų skaičiui senoji medinė ligoninė prie Rokitų (Šaričių) vienuolyno, karo ligoninė prie Karmelitų vienuolyno bei žydų ligoninė nebetenkino gyventojų reikmių, todėl buvo nutarta miesto ligoninę įkurti šioje vietoje, nugriaunant pranciškonų vienuolyno liekanas bei medinius statinius buvusius sklype.</p>
<p style="text-align: justify;">1870 m. pagal gubernijos architekto E. fon Mikvico projektą, pradėta naujos ligoninės statyba, panaudojant ir senus pastatus. Ligoninės kompleksas užėmė visą senamiesčio kvartalą. Prieš prasidedant ligoninės rekonstrukcijai V. Gersonas savo piešinyje fiksavo renesansinius langų apvadus su žmonių profiliais.<a title="" href="#_ftn13">[13]</a> Rekonstrukcijos metu keraminis medalionas buvo užmūrytas. Ligoninės teritorijos planą padiktavo likę senieji pastatai: buvo suformuoti 3 pusiau uždari kiemai. Palatos ligoniams buvo įrengtos naujai statyto korpuso 1 ir  2 – ame aukštuose. Prie mūrinio, dviaukščio namo Muitinės Nr. 2, buvo pristatytas pietinis, vienaaukštis pastatas.<a title="" href="#_ftn14">[14]</a></p>
<p style="text-align: justify;">Maždaug 1890 m. pastatų kompleksas buvo kapitaliai remontuotas, pagal inž. P. Dorofejevskio projektą.<a title="" href="#_ftn15">[15]</a> Naujai pastatytame korpuse pietinėje teritorijos dalyje prie Nemuno krantinės buvo įkurdinti psichikos ligomis sergantys ligoniai, kuriems buvo įrengtas atskiras bufetas su valgykla bei aptvertas sodas kieme. 1891 m. vėl numatyta ligoninę plėsti.<a title="" href="#_ftn16">[16]</a> 1896 m. Muitinės Nr. 2 pastate pirmame aukšte buvo įrengtos patalpos vyresniąjam felčeriui, virtuvė, sandėliai, skalbykla, pirtis, lavoninė, ir t.t. Antrame – moterų psichiatrijos skyrius, ir t.t.<a title="" href="#_ftn17">[17]</a> 1913 m. ligoninė prijungta prie miesto centrinės elektros stoties ir pastatytas motoras vandeniui pumpuoti.<a title="" href="#_ftn18">[18]</a></p>
<p style="text-align: justify;">1918-1940 m. laikotarpiu čia veikė miesto ligoninė, kurioje buvo 4 klinikos. Didelės rerkonstrukcijos nevyko, tik remontai. 1939 m. buvo pertvarkyti rūsiai, kad atitiktų priešlėktuvinės gynybos reikalavimus.</p>
<p style="text-align: justify;">2000 m. istorikės V. Reipaitė ir R. Rickevičienė iškėlė versiją  apie galimą reprezentacinį  pastato Muitinės g. Nr.2/Aleksoto g. pobūdį<a title="" href="#_ftn19">[19]</a>. Visgi, kol kas nesuradus papildomų istorinių šaltinių hipotezė apie Jogailaičiams priklausiusį statinį, ar pirmąją miesto rotušę, neplėtojama. 1994 m. architektūrinių tyrimų metu, antrame aukšte surasta užmūryta keraminė renesansinė langų apvadų detalė su vyro profiliu, kurią menotyrininkė M. Matušakaitė  sieja su Habsburgų dinastija, glaudžiai susigiminiavusią su Jogailaičiais.<a title="" href="#_ftn20">[20]</a> Tokios renesansinės detalės buvo naudojamos tik išskirtinių pastatų puošybai.</p>
<p style="text-align: justify;">Architektas G. Prikockis “Žvalgybinių architektūrinių tyrimų ataskaitoje“ teigia, jog XVI a. II-os pusės rekonstrukcija išimtinai puošybinio pobūdžio, tai gali būti susieta su funkcijos pasikeitimu ar svarbiu įvykiu. XIX a. šaltiniai užsimena, kad 1562 m. Kaune Žygimantas Augustas priiminėjo Suomijos kunigaikštį Joną Vazą (vėliau tapusį Švedijos karaliumi Jonu III), kuris čia su savo dvaru atvyko pirštis Žygimanto Augusto seseriai Kotrynai.<a title="" href="#_ftn21">[21]</a> Kur gyveno karalius tiksliai nenurodyta, tik užsimenama, kad Rotušės aikštėje. Nors ši žinutė ir tiesiogiai nesiejama su pastatu Muitinės g. Nr. 2, tačiau istorinis faktas, kad Kaune buvo apsistojusios karališkos šeimos su svitomis, kuriuos reikėjo apgyvendinti tinkamose sąlygose, vadinasi mieste egzistavo tam tinkami statiniai.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Raimonda Rickevičienė</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> LVIA, F-604,ap.5,b.10,1845-1895</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> KAA,I-473,ap.1,b.1683,1855</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> KAA,I-473,ap.1,b.539,1847</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref4">[4]</a> KAA,I-473,ap.1,b.431,1846</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref5">[5]</a> KAA,I-473,ap.1,b.706,1848</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref6">[6]</a> KAA,I-61,ap.2.b.3086,1864</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref7">[7]</a> KAA,I-473, ap.1,b.3151,1862</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref8">[8]</a> VUB RS, F-7,b.13850</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref9">[9]</a> VUB RS,F-7,b.13861,1610-22</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref10">[10]</a> VUB RS F-7,b.13861</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref11">[11]</a> VUB RS F-7, b.13868</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref12">[12]</a> LVIA,SA-13872,1774</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref13">[13]</a> Tygodnik ilustrowany, t.7,1871</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref14">[14]</a> KAA, I-473,ap.2,b.41</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref15">[15]</a> KAA,I-473,ap.2,b.44</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref16">[16]</a> KAA,I-473,ap.2,b.43</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref17">[17]</a> KAA, I-473 ap.2, b.42</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref18">[18]</a> KAA,I-423,ap1,b.37,1913.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref19">[19]</a> V.Reipaitė, R.Rickevičienė,Pastatų ansamblis (KV KS563) Kaune,Muitinės Nr.2,Kaunas,2000, rankraštis</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref20">[20]</a> Matušakaitė M., Senojo Kauno istorijos atodangos, Kauno diena, 1994 balandžio 5</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref21">[21]</a> Przezdziecki A.,Jagiellonki Polskie, Krakow, t.3,1868</p>
</div>
</div>
Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Muitinės g. 2
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Piotras Dorofejevskis
Laikotarpis: LDK, Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Vienuolynas, Sveikatos ap., Ligoninė
Medžiagos: Mūras (akmenų), Mūras (plytų)
Nuotraukos: 26
Susiję bibliografijos įrašai
Baisus gaisras vaikų namuose
Baisus gaisras vaikų namuose
Lietuvos Žinios
1930-01-28 p.p.3
Straipsnis
Kaip Kaunas gelbėsis nuo potvynio
Kaip Kaunas gelbėsis nuo potvynio
Lietuvos Žinios
1931-03-17 p.p.5
Straipsnis
Kaunui potvynio katastrofos pavojus dar nepraėjo
Kaunui potvynio katastrofos pavojus dar nepraėjo
1931-04-16 p.1, 5
Straipsnis
Apdegė sacharino fabrikas
Apdegė sacharino fabrikas
Lietuvos Žinios
1931-05-04 p.5
Straipsnis
Didelis gaisras senamiesty
Didelis gaisras senamiesty
Lietuvos Aidas
1932-07-18 p.6
Straipsnis
Lietuvos autobusų savininkų sąjunga
Lietuvos autobusų savininkų sąjunga
Lietuvos Žinios
1931-05-28 p.5
Žinutė
Žydai ligoninei prašo subsidijos
Žydai ligoninei prašo subsidijos
Lietuvos Žinios
1931-05-29 p.5
Žinutė
Perkūnas trenkė į Kauno ugniagesių rūmus
Perkūnas trenkė į Kauno ugniagesių rūmus
Lietuvos Žinios
1931-06-03 p.1
Straipsnis
Miesto tunelis
Miesto tunelis
Lietuvos Žinios
1931-06-12 p.5
Straipsnis
Siaurųjų geležinkelių direkcija praneša
Siaurųjų geležinkelių direkcija praneša
1931-06-18 p.5
Žinutė
Traukinėlis į seną miestą dar vaikščios
Traukinėlis į seną miestą dar vaikščios
Lietuvos Žinios
1931-06-22 p.5
Žinutė
Dėl Gulbės aikštės ir Valančiaus paminklo
Dėl Gulbės aikštės ir Valančiaus paminklo
Lietuvos Aidas
1932-09-30 p.4
Straipsnis
Tiesins ir platins gatves
Tiesins ir platins gatves
Lietuvos Žinios
1931-07-09 p.5
Žinutė
Gatvių neplatins
Gatvių neplatins
Lietuvos Žinios
1931-07-17 p.5
Žinutė
Bendrovės „Skėtlit“ reklaminis skelbimas
Bendrovės „Skėtlit“ reklaminis skelbimas
1931-07-25 p.6
Reklama
Jau pradeda amizituoti Kęstučio gatvę
Jau pradeda amizituoti Kęstučio gatvę
Lietuvos Žinios
1931-08-08 p.5
Žinutė
Giršo Landmano baldų krautuvės reklaminis skelbimas
Giršo Landmano baldų krautuvės reklaminis skelbimas
Lietuvos Žinios
1931-08-29 p.5
Reklama
Autobusų savininkų memorandumas Kauno miesto tarybai
Autobusų savininkų memorandumas Kauno miesto tarybai
Lietuvos Žinios
1931-09-24 p.5
Žinutė
Tyrinės Kauno pilį
Tyrinės Kauno pilį
Lietuvos Žinios
1931-09-24 p.5
Žinutė
Gaisras autobusų stoty
Gaisras autobusų stoty
Lietuvos Žinios
1931-10-01 p.5
Žinutė
Tikrino autobusus
Tikrino autobusus
Lietuvos Žinios
1931-10-01 p.5
Žinutė
Nemuno ir Nerio krantai nebus stiprinami
Nemuno ir Nerio krantai nebus stiprinami
Lietuvos Žinios
1931-10-02 p.5
Žinutė
Žinutės apie Lietuvos miestus
Žinutės apie Lietuvos miestus
Lietuvos Aidas
1932-12-13 p.7
Žinutė
Galutinai nustatyti statybos rajonai Kaune
Galutinai nustatyti statybos rajonai Kaune
Lietuvos Aidas
1932-12-30 p.7
Straipsnis
Miesto centre neleis statyti fabrikų
Miesto centre neleis statyti fabrikų
1931-10-21 p.5
Žinutė
Kaunas turės visą eilę aikščių
Kaunas turės visą eilę aikščių
Lietuvos Aidas
1937-11-12 p.4
Straipsnis
Vėl rado senojo Kauno statybos likučių
Vėl rado senojo Kauno statybos likučių
Lietuvos Aidas
1937-11-24 p.4
Straipsnis
Sekmadienį Kaunas ilsisi...
Sekmadienį Kaunas ilsisi...
Lietuvos Aidas
1934-01-29 p.7
Žinutė
Gelbėkime Vytauto bažnyčią
Gelbėkime Vytauto bažnyčią
Lietuvos Aidas
1938-01-15 p.10
Straipsnis
Apie žmones, kurie gyvena iš vandens
Apie žmones, kurie gyvena iš vandens
Lietuvos Aidas
1937-07-11 p.6
Straipsnis
Kauno miesto centre piauna ir svilina kiaules
Kauno miesto centre piauna ir svilina kiaules
Lietuvos Aidas
1936-01-09 p.p.3
Žinutė
Maironio g. rado XVIII a. statybos likučių
Maironio g. rado XVIII a. statybos likučių
Lietuvos Aidas
1938-03-15 p.5
Straipsnis
Rotušės aikštės sutvarkymas
Rotušės aikštės sutvarkymas
Lietuvos Aidas
1938-04-07 p.4
Straipsnis
Rotušės aikštės sutvarkymas
Rotušės aikštės sutvarkymas
Lietuvos Aidas
1938-05-12 p.5
Straipsnis
Dar apie Rotušės aikštės sutvarkymą
Dar apie Rotušės aikštės sutvarkymą
Lietuvos Aidas
1938-06-02 p.6
Straipsnis
Ruošiamasi tinkamai sutvarkyti Kauno pilį
Ruošiamasi tinkamai sutvarkyti Kauno pilį
Lietuvos Aidas
1938-06-11 p.16
Straipsnis
Prasidėjo Vytauto Didžiojo bažnyčios remontas
Prasidėjo Vytauto Didžiojo bažnyčios remontas
Lietuvos Aidas
1938-06-15 p.2
Straipsnis
Seniau Vytauto bažnyčia visai kitaip atrodžiusi negu dabar
Seniau Vytauto bažnyčia visai kitaip atrodžiusi negu dabar
Lietuvos Aidas
1938-06-28 p.3
Straipsnis
Kauno centre neleis statyti fabrikų
Kauno centre neleis statyti fabrikų
Lietuvos Žinios
1931-10-21 p.5
Žinutė
Kuriuose rajonuose Kauno mieste nebus leidžiama statyti pramonės įmonių
Kuriuose rajonuose Kauno mieste nebus leidžiama statyti pramonės įmonių
Lietuvos Žinios
1931-10-30 p.4
Straipsnis
Straipsniai apie Kauną
Straipsniai apie Kauną
Lietuvos Aidas
1934-03-24 p.2
Straipsnis
Vokiečių okupuotame Kaune
Vokiečių okupuotame Kaune
Lietuvos Aidas
1934-03-24 p.12-15
Straipsnis
Ruošiamasi Kauno siaur. geležinkelį uždaryti
Ruošiamasi Kauno siaur. geležinkelį uždaryti
Lietuvos Aidas
1935-05-11 p.12
Žinutė
Kauno miesto taryba rado išeitį
Kauno miesto taryba rado išeitį
Lietuvos Aidas
1934-08-31 p.p. 8
Straipsnis
Koks bus Kauno miesto tunelis
Koks bus Kauno miesto tunelis
Lietuvos Aidas
1934-10-02 p.p. 5
Straipsnis
Potvynis Kauną skaudžiai palietė
Potvynis Kauną skaudžiai palietė
Lietuvos Aidas
1936-03-12 p.p.1
Straipsnis
Kaune imperatoriui statytas tiltas
Kaune imperatoriui statytas tiltas
Lietuvos Aidas
1936-06-11 p.4
Straipsnis
Pastabos mokyklų statybos reikalu
Pastabos mokyklų statybos reikalu
1936-07-21 p.5
Straipsnis
Iš aikščių pašalins kioskus
Iš aikščių pašalins kioskus
Lietuvos Žinios
1931-11-28 p.7
Žinutė
Prieglauda priartinta ligoninės tipui
Prieglauda priartinta ligoninės tipui
Lietuvos Žinios
1931-11-30 p.3
Žinutė
Griautinasis Kaunas
Griautinasis Kaunas
Lietuvos Aidas
1938-07-10 p.6
Straipsnis
Dėl Kauno arkikatedros bazilikos bokšto
Dėl Kauno arkikatedros bazilikos bokšto
Lietuvos Aidas
1938-07-20 p.4
Straipsnis
Žinutė apie Kauno gatvių apšvietimą
Žinutė apie Kauno gatvių apšvietimą
Lietuvos Žinios
1922-03-22 p.
Žinutė
Valstybinės Kauno ligoninės ligoniai šaukiasi į dangų
Valstybinės Kauno ligoninės ligoniai šaukiasi į dangų
Lietuvos Žinios
1932-04-14 p.3
Straipsnis
Senojo Kauno tvirtovės likimas
Senojo Kauno tvirtovės likimas
Naujoji Romuva
1932-07-31 p.689, 690
Straipsnis
Vokiečių ordino pilys Kauno apylinkėje
Vokiečių ordino pilys Kauno apylinkėje
Naujoji Romuva
1933-01-15 p.65
Straipsnis
Kauno ligoninės
Kauno ligoninės
Kauno naujienos
1925-11-05 p.6
Žinutė
Kauno gojus
Kauno gojus
Lietuvos Žinios
1922-09-07 p.3
Žinutė
Baltoji gulbė
Baltoji gulbė
Lietuvos Žinios
1922-10-26 p.
Žinutė
Gražioji bažnyčia
Gražioji bažnyčia
Lietuva
1921-01-14 p.2
Straipsnis
Kauno miesto sanitarinė padėtis
Kauno miesto sanitarinė padėtis
Lietuva
1922-05-23 p.2
Straipsnis
Dėl miesto statybos
Dėl miesto statybos
Lietuva
1923-07-25 p.1
Straipsnis
Kauno elektros karai
Kauno elektros karai
Lietuva
1923-12-14 p.4
Straipsnis
Vandens nuleidimo kanalai Kaune
Vandens nuleidimo kanalai Kaune
Lietuva
1923-12-19 p.2-3
Straipsnis
Žalingas sumanymas
Žalingas sumanymas
Lietuva
1924-04-07 p.4
Straipsnis
Kauno miesto ūkiškumo reikalu
Kauno miesto ūkiškumo reikalu
Lietuva
1924-09-04 p.4
Straipsnis
Švarumo prižiūrėjimo reikalu
Švarumo prižiūrėjimo reikalu
Lietuva
1923-01-05 p.6
Žinutė
Nešvarumas nemažėja
Nešvarumas nemažėja
Lietuvos Žinios
1923-03-21 p.3
Žinutė
Kauno miesto mūrinio kvartalo ribų nustatymas
Kauno miesto mūrinio kvartalo ribų nustatymas
Lietuvos Žinios
1923-05-27 p.3
Žinutė
Prekių stotis
Prekių stotis
Lietuvos Žinios
1923-09-20 p.2
Žinutė
Prašo iškelti restoranus iš Valančiaus gatvės arba pakeisti g. vardą.
Prašo iškelti restoranus iš Valančiaus gatvės arba pakeisti g. vardą.
1935-07-17 p.7
Žinutė
Kaune - potvynis
Kaune - potvynis
Lietuvos Žinios
1936-03-09 p.6
Straipsnis
Potvynis Kaune vis dar nepraeina
Potvynis Kaune vis dar nepraeina
Lietuvos Žinios
1936-03-10 p.6
Žinutė
Kaune milžiniškas potvynis
Kaune milžiniškas potvynis
Lietuvos Žinios
1936-03-11 p.6
Straipsnis
Potvynis Kaune įgavo katastrofišką pobūdį
Potvynis Kaune įgavo katastrofišką pobūdį
Lietuvos Žinios
1936-03-14 p.9
Straipsnis
Nemuno vanduo kas valandą krenta
Nemuno vanduo kas valandą krenta
Lietuvos Žinios
1936-03-17 p.6
Straipsnis
Sunkieji vežėjai
Sunkieji vežėjai
Lietuvos Žinios
1924-12-28 p.2
Žinutė
Kanalizacijos darbai
Kanalizacijos darbai
Lietuvos Žinios
1924-12-19 p.3
Žinutė
Tunelis ar namų griovimas ir gatvių platinimas
Tunelis ar namų griovimas ir gatvių platinimas
Lietuvos Aidas
1939-08-05 p.2
Straipsnis
Kada bus iš miesto iškeltos letpjūvės
Kada bus iš miesto iškeltos letpjūvės
Lietuvos Aidas
1940-01-10 p.4
Žinutė
Išspręsti du svarbūs Kauno tvarkymo klausimai
Išspręsti du svarbūs Kauno tvarkymo klausimai
Lietuvos Aidas
1940-02-20 p.6
Straipsnis
1 81

Buvęs Pranciškonų vienuolynas (neišlikęs)


Kauno pranciškonų vienuolynas ir bažnyčia Nemuno pakrantėje pastatyti XV a. pradžioje. Manoma, kad LDK didysis kunigaikštis Vytautas švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią skyrė padėkai už išsigelbėjimą Vorsklos mūšyje. Vienuolyno pastatas ir kiti ūkiniai statiniai pastatyti šiauriau bažnyčios – tarp Muitinės, V. Kuzmos gatvių ir Nemuno kranto. Kartu su bažnyčia jie sudarė vieningą aptvertą kompleksą. 1669 m. pastatai po sugriovimo atstatyti ir įgavo barokines formas.


1675 m. mūrinis vienuolyno namas, stovėjęs fasadu į bažnyčią, susidėjo iš 3 dviaukščių korpusų. Prancūzų kareivių buvo nuniokotas 1812 m., po to atstatytas. 1845 m. kovo 13 d. Rusijos imperatoriaus įsaku Romos katalikų dvasinei kolegijai buvo nurodyta uždaryti eilę katalikiškų vienuolynų buvusioje LDK teritorijoje, motyvuojant tuo, kad vizitacijų metu čia gyveno per mažai vienuolių. 1830-1845 m. Kauno pranciškonų vienuolyne gyveno 3 broliai.[1] Kartu su vienuolynais buvo uždaromos ir bažnyčios – 1848-54 m. Vytauto bažnyčia perdaryta į cerkvę, o vienuolyno pastatus perėmė valdžia.[2]


1843 m. Kaunui tapus gubernijos centru, prireikė didesnių pastatų naujoms valdžios įstaigoms įkurdinti. 1847 m. buvo sumanyta buvusį pranciškonų vienuolyno pastatą pritaikyti gubernatoriaus rezidencijai. Apžiūrėjus statinį, įvertinta, kad pamatai jau netvirti, nekokybiškai padaryti, sienos silpnos bei netinkamas gruntas. Todėl nuspręsta vienuolyno pastatą nugriauti ir panaudojus senas plytas bei akmenis pastatyti naują gubernatūrą.[3] Kol buvo galvojama ir svarstoma, į buvusį pranciškonų vienuolyno pastatą įsikėlė įvairios įstaigos – 1846 m. Kauno m. dūma ir kt.[4]


1848 m. architektas T. Hemholcas pateikė naujos gubernatūros statybos bei kitų vienuolyno pastatų pritaikymo projektą ir sąmatą. Buvo sumanyta nugriovus vienuolyno pastatą ir dalį fligelio sumūryti naują, dviaukštį rūmą gubernatoriui. Tačiau svarstant šį projektą paaiškėjo, kad paliktas per siauras įvažiavimas iš Muitinės gatvės (negalės apsisukti karietos), kad I-ojo aukšto patalpos per didelės, o II-ojo per mažos ir t.t. Nutarta, jog gubernatūrai sklypas per mažas ir nepatogioje vietoje.[5] Tuomet kilo idėja praplėsti pranciškonų sklypą nupirkus ir prijungus valdą esančią Muitinės g. Nr.2\Aleksoto g. Tačiau šis sklypas su pastatais jau priklausė Kauno muitinei. Tad galų gale idėjos čia įkurdinti gubernatūrą atsisakyta.


Tuo tarpu vienuolyno namais naudojosi kitos valstybinės įstaigos: mūriniame pastate prie Muitinės gatvės įsikūrė policmeisteris, o kampiniame – miesto policija, butų komisija, Vidaus garnizono bataliono kanceliarija ir archyvas.[6] Medinėse arklidėse ir kituose ūkiniuose statiniuose kieme-stovėjo gaisrininkų komandos arkliai, buvo sudėti jų įrankiai.[7] Vienuolyno pastatas nuo 1862 m. stovėjo apleistas.


Apie 1870 m. pritaikant senus ir statant naujus pastatus miesto ligoninei, buvę pranciškonų vienuolyno komplekso statiniai įjungti į naujus korpusus, panaudojant geriau išlikusias sienas ir rūsius. Pats vienuolyno pastatas nugriautas, dabar jo vietoje stovi tvora ir vartai.


Buvęs  miesto ligoninės pastatų kompleksas  


Ankstyviausia žinoma žinutė apie pastatą Muitinės g. 2 Kauno magistrate aktų knygose yra iš 1589 m., kur minimas Ravos namas prieš Marijos bažnyčią.[8] 1614 m. spalio 24 d. Kauno pilietis senjoras Bartolomėjus Rava jaunesnysis išnuomojo Motiejui Gorskiui, senąjį mūrinį namą, kuris stovėjo Muitinės gatvėje, vienoje linijoje su šv. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia.[9] 1615 m. notaras Baltazaras Mednickis įkainavo senjoro Bartolomėjaus Ravos “mažąjį namą”, kuris stovėjo Muitinės gatvėje tarp didžiojo Ravos mūrinio namo ir šv. Pranciškaus konvento (pranciškonų vienuolyno mūrinio pastato prie Muitinės gatvės).[10] Iš šio ir kitų aktų aiškėja, kad egzistavo 2 mūriniai namai – Didysis ir Mažasis, tai patvirtina natūra bei atlikti architektūriniai tyrimai.


1732 m. turto perleidimo akte nurodoma, jog namas vadinamas “Rozenbergowska”. Antano Rozenbergo žmona Liubviška Dorotė iš Dingenų pripažino, kad nekilnojamasis tutas priklausė dviems broliams teisėjui Henrikui ir jau mirusiam Antanui Rozenbergui. Situacijos aprašyme nurodoma, kad mūrinis namas “aukštutinis ir žemutinis”, iš dviejų į vieną sujungtas. Vienu šonu pastatas ribojosi su pranciškonams priklausančiu mūriniu namu, kitu šonu-į gatvę, kuri veda iš rinkos į pranciškonų bažnyčią ir Nemuną. Fasadu namas stovi į rinką ir Muitinės gatvę, o galu į skersgatvį į tą patį pranciškonų vienuolyną vedantį.[11] Šiame akte minimi 2 mūriniai namai – didelis ir mažas, be to valdoje stovėjo bravoras, buvo katilai ir kiti rakandai. 1774 m. nekilnojamas turtas perėjo Rozenbergų palikuonims.[12]


XIX a. I-oje pusėje pastatai priklausė muitinei, kitoms žinyboms. Augant miesto gyventojų skaičiui senoji medinė ligoninė prie Rokitų (Šaričių) vienuolyno, karo ligoninė prie Karmelitų vienuolyno bei žydų ligoninė nebetenkino gyventojų reikmių, todėl buvo nutarta miesto ligoninę įkurti šioje vietoje, nugriaunant pranciškonų vienuolyno liekanas bei medinius statinius buvusius sklype.


1870 m. pagal gubernijos architekto E. fon Mikvico projektą, pradėta naujos ligoninės statyba, panaudojant ir senus pastatus. Ligoninės kompleksas užėmė visą senamiesčio kvartalą. Prieš prasidedant ligoninės rekonstrukcijai V. Gersonas savo piešinyje fiksavo renesansinius langų apvadus su žmonių profiliais.[13] Rekonstrukcijos metu keraminis medalionas buvo užmūrytas. Ligoninės teritorijos planą padiktavo likę senieji pastatai: buvo suformuoti 3 pusiau uždari kiemai. Palatos ligoniams buvo įrengtos naujai statyto korpuso 1 ir  2 – ame aukštuose. Prie mūrinio, dviaukščio namo Muitinės Nr. 2, buvo pristatytas pietinis, vienaaukštis pastatas.[14]


Maždaug 1890 m. pastatų kompleksas buvo kapitaliai remontuotas, pagal inž. P. Dorofejevskio projektą.[15] Naujai pastatytame korpuse pietinėje teritorijos dalyje prie Nemuno krantinės buvo įkurdinti psichikos ligomis sergantys ligoniai, kuriems buvo įrengtas atskiras bufetas su valgykla bei aptvertas sodas kieme. 1891 m. vėl numatyta ligoninę plėsti.[16] 1896 m. Muitinės Nr. 2 pastate pirmame aukšte buvo įrengtos patalpos vyresniąjam felčeriui, virtuvė, sandėliai, skalbykla, pirtis, lavoninė, ir t.t. Antrame – moterų psichiatrijos skyrius, ir t.t.[17] 1913 m. ligoninė prijungta prie miesto centrinės elektros stoties ir pastatytas motoras vandeniui pumpuoti.[18]


1918-1940 m. laikotarpiu čia veikė miesto ligoninė, kurioje buvo 4 klinikos. Didelės rerkonstrukcijos nevyko, tik remontai. 1939 m. buvo pertvarkyti rūsiai, kad atitiktų priešlėktuvinės gynybos reikalavimus.


2000 m. istorikės V. Reipaitė ir R. Rickevičienė iškėlė versiją  apie galimą reprezentacinį  pastato Muitinės g. Nr.2/Aleksoto g. pobūdį[19]. Visgi, kol kas nesuradus papildomų istorinių šaltinių hipotezė apie Jogailaičiams priklausiusį statinį, ar pirmąją miesto rotušę, neplėtojama. 1994 m. architektūrinių tyrimų metu, antrame aukšte surasta užmūryta keraminė renesansinė langų apvadų detalė su vyro profiliu, kurią menotyrininkė M. Matušakaitė  sieja su Habsburgų dinastija, glaudžiai susigiminiavusią su Jogailaičiais.[20] Tokios renesansinės detalės buvo naudojamos tik išskirtinių pastatų puošybai.


Architektas G. Prikockis “Žvalgybinių architektūrinių tyrimų ataskaitoje“ teigia, jog XVI a. II-os pusės rekonstrukcija išimtinai puošybinio pobūdžio, tai gali būti susieta su funkcijos pasikeitimu ar svarbiu įvykiu. XIX a. šaltiniai užsimena, kad 1562 m. Kaune Žygimantas Augustas priiminėjo Suomijos kunigaikštį Joną Vazą (vėliau tapusį Švedijos karaliumi Jonu III), kuris čia su savo dvaru atvyko pirštis Žygimanto Augusto seseriai Kotrynai.[21] Kur gyveno karalius tiksliai nenurodyta, tik užsimenama, kad Rotušės aikštėje. Nors ši žinutė ir tiesiogiai nesiejama su pastatu Muitinės g. Nr. 2, tačiau istorinis faktas, kad Kaune buvo apsistojusios karališkos šeimos su svitomis, kuriuos reikėjo apgyvendinti tinkamose sąlygose, vadinasi mieste egzistavo tam tinkami statiniai.


Raimonda Rickevičienė




[1] LVIA, F-604,ap.5,b.10,1845-1895


[2] KAA,I-473,ap.1,b.1683,1855


[3] KAA,I-473,ap.1,b.539,1847


[4] KAA,I-473,ap.1,b.431,1846


[5] KAA,I-473,ap.1,b.706,1848


[6] KAA,I-61,ap.2.b.3086,1864


[7] KAA,I-473, ap.1,b.3151,1862


[8] VUB RS, F-7,b.13850


[9] VUB RS,F-7,b.13861,1610-22


[10] VUB RS F-7,b.13861


[11] VUB RS F-7, b.13868


[12] LVIA,SA-13872,1774


[13] Tygodnik ilustrowany, t.7,1871


[14] KAA, I-473,ap.2,b.41


[15] KAA,I-473,ap.2,b.44


[16] KAA,I-473,ap.2,b.43


[17] KAA, I-473 ap.2, b.42


[18] KAA,I-423,ap1,b.37,1913.


[19] V.Reipaitė, R.Rickevičienė,Pastatų ansamblis (KV KS563) Kaune,Muitinės Nr.2,Kaunas,2000, rankraštis


[20] Matušakaitė M., Senojo Kauno istorijos atodangos, Kauno diena, 1994 balandžio 5


[21] Przezdziecki A.,Jagiellonki Polskie, Krakow, t.3,1868


1871 m. renesansinio lango piešinys, Tygodnik ilustrowany, t. 7, 1871
1871 m. renesansinio lango piešinys, Tygodnik ilustrowany, t. 7, 1871
Komplekso situacijos planas 1924 m. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1150, l. 5
Komplekso situacijos planas 1924 m. LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1150, l. 5
Muitinės g. išklotinė. 1983 m., A. Dumbliausko nuotr.
Muitinės g. išklotinė. 1983 m., A. Dumbliausko nuotr.
Aleksoto g. 1983 m., A. Dumbliausko nuotr.
Aleksoto g. 1983 m., A. Dumbliausko nuotr.
Aleksoto ir Muitinės g. kampas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Aleksoto ir Muitinės g. kampas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Korpusas V. Kuzmos ir Muitinės g. kampe. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Korpusas V. Kuzmos ir Muitinės g. kampe. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Muitinės g. išklotinė. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Muitinės g. išklotinė. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Sienos mūro fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Sienos mūro fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Rūsys. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Rūsys. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Rūsys. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Rūsys. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Rūsys. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Rūsys. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Rūsys. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Rūsys. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Vidinis kiemelis. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Vidinis kiemelis. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Vidinis kiemelis. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Vidinis kiemelis. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Vidinis kiemelis. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Vidinis kiemelis. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Interjero fragmentas. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Pastogė. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Pastogė. 2013 m., V. Petrulio nuotr.
Greičiausiai įdomią raidą galėtų atskleisti archeologiniai tyrimai 11 senamiesčio kvartale, esančiame pietrytiniame aikštės kampe, tarp Aleksoto, Muitinės ir V. Kuzmos gatvių. Tačiau iki šiol jie neatlikti, tad duomenų apie šią vietą visai...
Archeologiniai duomenys apie kvartalą tarp V. Kuzmos, Muitinės ir Aleksoto gatvių Kaune
Adresas Kauno m. sav., Kauno m., Muitinės g. 2
Greičiausiai įdomią raidą galėtų atskleisti archeologiniai tyrimai 11 senamiesčio kvartale, esančiame pietrytiniame aikštės kampe, tarp Aleksoto, Muitinės ir V. Kuzmos gatvių. Tačiau iki šiol jie neatlikti, tad duomenų apie šią vietą visai...
Žvalgybinių architektūrinių tyrimų metu[1] nustatyta, kad pirmajame statybos etape Aleksoto ir Muitinės gatvių kampe pastatytas mūrinis namas buvo vienaaukštis. Jo plotis prie Muitinės gatvės – apie 8,8 m, o ilgis prie Aleksoto gatvės – apie 24,60...
Pastato Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe architektūriniai tyrimai (Išlikęs)
Adresas Kauno m. sav., Kauno m., Muitinės g. 2
Žvalgybinių architektūrinių tyrimų metu[1] nustatyta, kad pirmajame statybos etape Aleksoto ir Muitinės gatvių kampe pastatytas mūrinis namas buvo vienaaukštis. Jo plotis prie Muitinės gatvės – apie 8,8 m, o ilgis prie Aleksoto gatvės – apie 24,60...
Žvalgybinių architektūrinių Kauno senamiesčio 11 kvartalo tyrimų metu[1] išryškėjo septyni minėtos teritorijos pastatų komplekso formavimosi etapai: XV a. pabaiga, XVI a. pradžia, XVI a. antra pusė, XVII a., XIX a. pirma pusė, 1870 m. ir 1890 m...
Kvartalo tarp V. Kuzmos, Muitinės ir Aleksoto gatvių Kaune architektūriniai tyrimai
Adresas Kauno m. sav., Kauno m., Muitinės g. 2
Žvalgybinių architektūrinių Kauno senamiesčio 11 kvartalo tyrimų metu[1] išryškėjo septyni minėtos teritorijos pastatų komplekso formavimosi etapai: XV a. pabaiga, XVI a. pradžia, XVI a. antra pusė, XVII a., XIX a. pirma pusė, 1870 m. ir 1890 m...
Natūros tyrimų[1] duomenys šio pastato atsiradimą tiesiogiai sieja su XVI a., tačiau labai didelis pirmojo statybos laikotarpio mūro susidėvėjimas, radikalios rekonstrukcijos ir visiškas istorinių duomenų nebuvimas šio pastato gyvenimo raidą daro...
Pastato Muitinės ir V. Kuzmos gatvių kampe architektūriniai tyrimai (Išlikęs)
Adresas Kauno m. sav., Kauno m., Muitinės g. 2
Natūros tyrimų[1] duomenys šio pastato atsiradimą tiesiogiai sieja su XVI a., tačiau labai didelis pirmojo statybos laikotarpio mūro susidėvėjimas, radikalios rekonstrukcijos ir visiškas istorinių duomenų nebuvimas šio pastato gyvenimo raidą daro...