Dabar Lietuvos bankui priklausantis, į Totorių g. užlinkstantis trijų aukštų namas yra senesnis už Gedimino pr. 6 pastatą. 1874 m. rugpjūčio mėn. Vilniaus gubernijos statybos skyrius išdavė leidimą antros klasės gildijos pirkliui Tadui Kaščicui (Koščicui[1]) statytis dviejų aukštų mūrinį namą Totorių g. ir Georgijaus (Gedimino) pr. sankirtoje. Nors pateiktas projektas yra be architekto parašo, Statybos skyriaus išduotame leidime nurodyta, kad darbus prižiūrėtų gubernijos inžinierius[2]. Šias pareigas tada ėjo Ivanas Levickis (1830 – po 1894). Trapecijos plano sklype buvo statomas dviejų aukštų T raidės plano namas. Kitų metų (1875) liepą T. Koščicas gavo leidimą šį namą paaukštinti – statyti trijų aukštų. Darbams turėjo vadovauti gubernijos architektas Nikolajus Michailovičius Čiaginas (1823–1909). Projektas buvo gerokai pakeistas. Aiškiau suplanuotos vidaus patalpos: krosnys perkeltos į kambarių kampus, numatyta daugiau prieškambarių. Namo fasadas į Gedimino pr. pakito iš esmės. Vietoje lygių numatytos rustais susmulkintos sienos. Visų aukštų langai vienodi – segmentinių sąramų su ištisiniais apvadais. Fasadą horizontaliai skaido dvi tarpaukštinės juostos, o jo simetriškumą pabrėžia kampines dalis atskiriančios keturios per visą pastato aukštį einančios piliastrus primenančios mentės[3].
Naujai sumūrytas namas iš trijų pusių buvo aptvertas medine tvora su mūro stulpeliais. T. Koščicas naują namą greitai pardavė, o pasikeitę savininkai iki XIX a. pab. pastatą toliau tobulino. 1888 m. buvo pastatytas Kiprijono Maculevičiaus (1823–?) suprojektuotas kolona paremtas erkeris-balkonas[4]. 1899 m. vietoje buvusio ūkinio pastato prie namo Totorių g. buvo pristatytas archit. Aleksejaus Polozovo (1820–1903) suprojektuotas trijų aukštų korpusas su įvažiavimo vartais. Šis tūris gerokai iškištas gatvės link ir su 1875 m. pastatyta kampine alkūne gatvių sankirtoje Totorių g. fasade suformavo gan žymią įtrauką. Vėliau K. Maculevičiaus 1888 m. erkerio-balkono pavyzdžiu abiejuose iškyšų kampuose buvo pastatyti kolonomis paremti erkeriai-balkonai. Taip susiformavo Vilniaus istorizmo laikotarpio architektūrai labai neįprastas fasadas, kurį sulipdė ne vienas architektas. Namo savininkai XX a. 4-ame dešimtmetyje įsirengė kanalizaciją, o 1937 m., inž. Vladimirui Griaznovui vadovaujant, suremontavo balkonus (ketaus pagrindus pakeitė betoniniais)[5].
Po Antrojo pasaulinio karo namas buvo nacionalizuotas. Pirmajame pokariniame Vadove po Vilnių[6] randame informaciją, kad 1960 m. Totorių g. 2 name buvo Valstybinio pedagoginio instituto neakivaizdinis skyrius. Vėliau namo pirmame ir antrame aukštuose buvo įsikūrusi Lietuvos TSR socialinės apsaugos ministerijos Darbo apsaugos inspekcija, o trečią aukštą užėmė TSRS tarptautinio ekonomikos banko skyrius. Pirmo aukšto kampe iki 2006 m. buvo vaistinė.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo namas atiteko Lietuvos bankui. Kurį laiką bankas užėmė tik trečią šio namo aukštą, kur buvo įsikūręs Tarptautinio departamento skyrius. Kitomis patalpomis naudojosi Respublikinis gyventojų įdarbinimo, permokymo ir profesinio orientavimo centras (Darbo birža). Vaistinei ir Darbo biržai išsikėlus, namas restauruotas, atkurti istoriniai fasadai. Restauruotame Totorių g. 2/8 name 2011 m. atidaryta nauja Lietuvos banko muziejaus ekspozicija. Muziejus, kurio eksponatai saugomi senojoje banko pinigų saugykloje, buvo įsteigtas 1999 m. birželio 25 d. Persikėlęs į naujas patalpas, Lietuvos banko muziejus pasivadino Pinigų muziejumi.
Morta Baužienė
[1] Baužienė, M. Lietuvos Banko rūmai Vilniuje. Vilnius: Lietuvos Bankas, 2007, p. 20.
[2] Apie leidimą pirkliui Kaščicui statytis mūrinį namą Georgijaus pr. Vilniuje, 1874. LVIA, f. 382, ap. 1, b. 915, l. 1–8.
[3] Ten pat.
[4] Apie leidimą Jonui Florijonui Svidui įsirengti balkoną jo mūriniame name Vilniuje, 1888. LVIA, f. 938, ap. 4, b.1620, l. 3.
[5] Apie namo Vilniuje, Totorių g. 2, balkono remontą, 1937. LCVA, f. 64, ap. 9, b. 5483.
[6] Maceika, J.; Gudynas, P. Vadovas po Vilnių. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960, p. 80.