Aukštajai Panemunei su jos šilu, 1928 m. pavadintu dr. Jono Basanavičiaus parku, 1933-iaisiais oficialiai suteikus kurorto statusą, ši teritorija ir jos sklypai pradėti tvarkyti dėmesingiau, imta statyti dar daugiau naujų poilsio, reabilitacijos objektų[1]. „Kurortų įstatymu, prie kurortų yra priskirta ir Kauno miesto dalis – A. Panemunė, ir todėl ji dabar bus tvarkoma pagal kurortų taisykles”[2]. „Šiuo metu ypatingai rūpinamasi šios puikios vasarvietės ir sveikatyklos tvarkymu. Jau yra pradėta nemažai triūso, bet augantis laikinosios sostinės tempas reikalauja vis tolimesnio sveikatyklos tobulinimo”[3].
Tais pačiais, 1933-iaisiais, metais J. Basanavičiaus parke jau veikiančias sanatorijas (Raudonojo Kryžiaus ir Kazio Griniaus tuberkuliozės) papildė trečioji – prof. dr. V. Tumėnienės (Mingailaitės) asmeninėmis lėšomis įsteigta tuberkuliozės gydykla vaikams (archit. – G. Gumeniukas, rang. – L. Gelermanas). Verta pažymėti, kad daktarės pastangomis dar 1924 m. Kaune (Maironio g. 11) buvo atidaryta pirmoji 40 lovų vaikų ligoninė, kuri 1932 m. taip pat jos pačios iniciatyva perkelta į geresnes patalpas – ištaigingą popiežiaus nuncijaus vilą (V. Putvinskio g. 34).
Prof. V. Tumėnienės vaikų sanatorijoje J. Basanavičiaus parke vienu metu galėjo gydytis 50–60 mažųjų pacientų, iš jų 5 lovelės buvo skirtos kūdikiams.
Sanatorijos pastatas buvo medinis, dviejų aukštų, su balkonais ir atvira veranda. 1937 m. gydykla praplėsta dar 30 lovų. Vasarą vaikai, sergantys kaulų TBC, buvo guldomi ir balkonuose, todėl šio sezono metu sanatorija galėjo priimti net 100 vaikų. Tokio tipo (kai ligoniai įkurdinami atvirose erdvėse: balkonuose, terasose, specialiai gydymui pritaikytuose mediniuose namukuose su kilnojamomis sienomis) tuberkuliozės gydymas buvo ypač populiarus užsienio šalyse (pvz., Papworth Village Settlement, Great Britain, 1945).
1940 m. pastatytas mūrinis priestatas (inž. K. Sinkevičius). Pirmame jo aukšte buvo įrengta virtuvė, garažas, skalbykla, morgas, o antrame – du kambariai slaugytojai („gailestingajai seseriai“) ir virėjai su tarnaitėmis. Sanatorijoje veikė rentgeno kabinetas, nedidelė laboratorija. Priešais namą buvo įrengtas gražus sodelis, sklypas aptvertas balta tvora[4].
Beje, 1940 m. konfiskuotoje dr. Matulevičiaus viloje gretimame sklype buvo įkurdintas dar vienas vaikų tuberkuliozės sanatorijos skyrius su 20 lovų ir prijungtas prie prof. V. Tumėnienės gydyklos komplekso.
Viltė Migonytė
[1] Levandauskas, V. Kauno priemiesčiai: praeitis ir problemos. Kauno diena. 1995, rugpjūčio 19.
[2] A. Panemunė tvarkoma kurortiškai. Lietuvos aidas. 1933, birželio 27.
[3] Aukštosios Panemunės kurortas. Lietuvos aidas. 1933, rugpjūčio 22.
[4] Nevardauskienė, D. Aukštosios Panemunės istorija: Istorinė apžvalga nuo seniausių laikų iki šių dienų. Kaunas: Prix Fixe, 2010, p. 76.