Panevėžio kapinių stačiatikių cerkvė
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Pirmoji stačiatikių bendruomenė Panevėžyje įsikūrė 1841 m., palaiminus Lietuvos ir Vilniaus metropolitui Josifui Semaškai. Pamaldos vykdavo nuomojamame pastate – privačiame name ant Nevėžio upės kranto<a title="" href="#_ftn1">[1]</a>. Tuo metu Panevėžyje buvo dislokuoti didžiuliai kariniai daliniai, todėl karinė vadovybė iniciavo maldos namų statybą. Buvo nutarta cerkvei pritaikyti mūrinę pijorų bažnyčią. 1849 m. gegužės 8 d. cerkvė buvo pašventinta. Vėliau nedidelė medinė stačiatikių šventyklėlė buvo pastatyta stačiatikių kapinėse ir 1892 m. spalio 23 d. pašventinta Kristaus Prisikėlimo vardu<a title="" href="#_ftn2">[2]</a>. 1918 m. mūrinė cerkvė (dabar – Švč. Trejybės bažnyčia) grąžinta katalikams ir Panevėžyje liko tik medinė stačiatikių cerkvė<a title="" href="#_ftn3">[3]</a>.</p>
<p style="text-align: justify;">Medinė Kristaus Prisikėlimo cerkvė, kaip minėta, stovi stačiatikių kapinėse tarp J. Tilvyčio, Krekenavos ir Klaipėdos gatvių. Pastatas pagrindiniu fasadu atgręžtas į vakarus (į Krekenavos gatvę), o šoniniu pietų fasadu – į J. Tilvyčio gatvę.</p>
<p style="text-align: justify;">Panevėžio kapinių cerkvės tūris panašus į vienbokščių katalikų bažnyčių – su bokštu ir bokšteliu, kylančiais dvišlaičio stogo galuose. statinys su akmens mūro cokoliu, suręstas iš sienojų ir apkaltas horizontaliai lentomis. Planas simetriškas, su išsikišusiu priekin prieangiu ir užbaigtas trisiene apside. Pagrindinis fasadas simetriškas, su išsikišusiu priekin trijų tarpsnių bokštu, dengtu keturšlaičiu stogeliu, virš kurio kyla aštuonkampis kupoliukas su svogūno formos šalmu ir šešiagaliu kryžiumi.</p>
<p style="text-align: justify;">Bokšto apatinio tarpsnio kampus žymi piliastrai su įrėžomis, dvivėres duris dengia dvišlaitis stogelis. Viršutinių tarpsnių kampus pabrėžia poriniai piliastrai su įrėžomis, vidurinėje dalyje įkomponuoti maži stačiakampiai langeliai, apjuosti puošniais apvadais: jų šoninės lentos profiliuotos, viršutinės prikaltės drožinėtos ir puoštos plastiškų formų sandrikais, o palangių traukas remia gembės.</p>
<p style="text-align: justify;">Šoniniai fasadai vienodi, skaidomi piliastrais su įrėžomis. Tarp piliastrų įkomponuoti aukšti stačiakampiai langai, apjuosti puošniais apvadais, jų šoninės lentos profiliuotos, apatinės prikaltės drožinėtos riestiniu ornamentu, o viršus vainikuotas trikampiais sandrikais su lipdiniais.</p>
<p style="text-align: justify;">Apsidės fasadas simetriškas, trisienis, vienodo aukščio su šoniniais fasadais; virš stogo kraigo kyla aštuonkampis bokštelis, dengtas svogūniniu šalmu su šešiagaliu kryžiumi. Vidurinė fasado plokštuma aklina, su lango vietą imituojančiais apvadais ir reljefiniu aštuongaliu kryžiumi. Šoninės fasado plokštumos su langais, kurių dydis ir apvadai analogiški kaip kituose fasaduose.</p>
<p style="text-align: justify;">Visų fasadų langų stiklai smulkiai sudalyti, su paryškintu kryžiaus formos ornamentu vidurinėje dalyje. Kryžiaus kraštinės suskaidytos smulkiomis geometrinėmis figūromis – trikampiais, rombais ir  stačiakampiu bei pagyvintos žalios, raudonos ir geltonos spalvos stiklų intarpais. Fasadus juosia siauras frizas ir išsikišęs dviejų traukų karnizas.</p>
<p style="text-align: justify;">Viduje dominuoja nedidelė salė, dengta lygiomis lubomis. Sienų viršų juosia profiliuotas frizas ir skaido horizontali trauka, esanti kiek žemiau už langų apatinę liniją. Langus paryškina profiliuoti apvadai ir stilizuoti trikampiai sandrikai. Rytų pusėje dviem pakopomis atskirta apsidinė dalis, ją pridengia žemas ikonostasas; už pastarojo yra dvasininko patalpa su altoriumi.</p>
<p style="text-align: justify;">Panevėžio medinė stačiatikių cerkvė – istorizmo laikotarpio statinys; jos eksterjere vyrauja mūrinės stilinės neoklasicizmo architektūros elementai, o bokštų šalmai ir kryžiai būdingi Rusijos stačiatikių cerkvėms.</p>
<p style="text-align: justify;"><em>Marija Rupeikienė</em></p>
<div style="text-align: justify;"><br /><hr size="1" />
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref1">[1]</a> Šlevis, G. <em>Pravoslavnyje chramy Litvy. Sviato-Duchov monastyr</em>. Vilnius, 2006, p. 435.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref2">[2]</a> Ten pat.</p>
</div>
<div>
<p><a title="" href="#_ftnref3">[3]</a> Ten pat, p. 436.</p>
<p> </p>
</div>
</div>
Adresas: Panevėžio m. sav., Panevėžio m., J. Tilvyčio g. 6
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai:
Metai: 1892
Laikotarpis: Carinis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Sakraliniai, Cerkvė
Medžiagos: Medis
Nuotraukos: 11
Susiję objektai
Zenono Jonaičio namas Kaune
Zenono Jonaičio namas Kaune
1932
Donskių namas ir sklypas Kaune
Donskių namas ir sklypas Kaune
Senosios Druskininkų gydyklos – viešbutis „Europa Royal“
Senosios Druskininkų gydyklos – viešbutis „Europa Royal“
1896
Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Ylakių Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
1900 - 1907
Žemoslavlio dvaro sodyba
Žemoslavlio dvaro sodyba
1874 - 1883
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namas Kaune, Rotušės a. 1
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6
Vilniaus choralinė sinagoga
Vilniaus choralinė sinagoga
1900 - 1903
Kauno choralinė sinagoga
Kauno choralinė sinagoga
1872
Marijampolės sinagoga
Marijampolės sinagoga
1899
Kalvarijos vasarinė sinagoga
Kalvarijos vasarinė sinagoga
Kalvarijos žieminė sinagoga
Kalvarijos žieminė sinagoga
Alytaus sinagoga
Alytaus sinagoga
Druskininkų cerkvė
Druskininkų cerkvė
1861 - 1865
Trakų cerkvė
Trakų cerkvė
1861 - 1863
Zavadskių rūmai Vilniuje
Zavadskių rūmai Vilniuje
1764 - 1886
Buvusių Vilniaus universiteto klinikų kompleksas
Buvusių Vilniaus universiteto klinikų kompleksas
Buvusi Vilniaus žydų amatų mokykla
Buvusi Vilniaus žydų amatų mokykla
1876 - 1911
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas
1635 - 1885
„Medininkų“ namas
„Medininkų“ namas
Pinigų muziejus Vilniuje
Pinigų muziejus Vilniuje
1874 - 1937
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų kompleksas
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų kompleksas
1839 - 1893
Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai)
Buvusi Kauno austerija (užvažiuojamieji nakvynės namai)
1781
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
Namas Kaune, Vilniaus g. 27
1854 - 1934
Žydų ligoninė Kaune
Žydų ligoninė Kaune
1854 - 1929
Namas Kaune, Palangos g. 16
Namas Kaune, Palangos g. 16
1865 - 1898
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Vilniaus g. 23
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Palangos g. 14
Namas Kaune, Kurpių g. 29
Namas Kaune, Kurpių g. 29
1876
Kėdainių karinis miestelis
Kėdainių karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
Kalvarijos karinis miestelis
1940
Marijampolės karinis miestelis
Marijampolės karinis miestelis
Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia
Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus cerkvė, dab. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia
Kauno I Žemųjų Šančių karinis miestelis (Šančių kareivinės)
Kauno I Žemųjų Šančių karinis miestelis (Šančių kareivinės)
Alytaus įgulos Pokrovskaja cerkvė (dab. Šv. Kazimiero bažnyčia)
Alytaus įgulos Pokrovskaja cerkvė (dab. Šv. Kazimiero bažnyčia)
1900
Šiaulių Šv. Nikolajaus Stebukladario (Nikolaja Čudotvorca) karinės įgulos cerkvė (dab. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia)
Šiaulių Šv. Nikolajaus Stebukladario (Nikolaja Čudotvorca) karinės įgulos cerkvė (dab. Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia)
1908 - 1909
Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
Markučių dvaro sodybos fragmentų Šv. Varvaros koplyčia
1903 - 1906
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
1897 - 1907
Vila „Anapilis”
Vila „Anapilis”
1898 - 1900
Palangos vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
Palangos vila „Jūrapilis“ („Komoda“)
1895 - 1900
Palangos burmistro J. Šliūpo namas
Palangos burmistro J. Šliūpo namas
1900 - 1910
Palangos kurhauzas
Palangos kurhauzas
1877 - 1880
Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje (Palangos gintaro muziejus)
Grafų Tiškevičių rūmai Palangoje (Palangos gintaro muziejus)
1897 - 1907
1 43

Pirmoji stačiatikių bendruomenė Panevėžyje įsikūrė 1841 m., palaiminus Lietuvos ir Vilniaus metropolitui Josifui Semaškai. Pamaldos vykdavo nuomojamame pastate – privačiame name ant Nevėžio upės kranto[1]. Tuo metu Panevėžyje buvo dislokuoti didžiuliai kariniai daliniai, todėl karinė vadovybė iniciavo maldos namų statybą. Buvo nutarta cerkvei pritaikyti mūrinę pijorų bažnyčią. 1849 m. gegužės 8 d. cerkvė buvo pašventinta. Vėliau nedidelė medinė stačiatikių šventyklėlė buvo pastatyta stačiatikių kapinėse ir 1892 m. spalio 23 d. pašventinta Kristaus Prisikėlimo vardu[2]. 1918 m. mūrinė cerkvė (dabar – Švč. Trejybės bažnyčia) grąžinta katalikams ir Panevėžyje liko tik medinė stačiatikių cerkvė[3].


Medinė Kristaus Prisikėlimo cerkvė, kaip minėta, stovi stačiatikių kapinėse tarp J. Tilvyčio, Krekenavos ir Klaipėdos gatvių. Pastatas pagrindiniu fasadu atgręžtas į vakarus (į Krekenavos gatvę), o šoniniu pietų fasadu – į J. Tilvyčio gatvę.


Panevėžio kapinių cerkvės tūris panašus į vienbokščių katalikų bažnyčių – su bokštu ir bokšteliu, kylančiais dvišlaičio stogo galuose. statinys su akmens mūro cokoliu, suręstas iš sienojų ir apkaltas horizontaliai lentomis. Planas simetriškas, su išsikišusiu priekin prieangiu ir užbaigtas trisiene apside. Pagrindinis fasadas simetriškas, su išsikišusiu priekin trijų tarpsnių bokštu, dengtu keturšlaičiu stogeliu, virš kurio kyla aštuonkampis kupoliukas su svogūno formos šalmu ir šešiagaliu kryžiumi.


Bokšto apatinio tarpsnio kampus žymi piliastrai su įrėžomis, dvivėres duris dengia dvišlaitis stogelis. Viršutinių tarpsnių kampus pabrėžia poriniai piliastrai su įrėžomis, vidurinėje dalyje įkomponuoti maži stačiakampiai langeliai, apjuosti puošniais apvadais: jų šoninės lentos profiliuotos, viršutinės prikaltės drožinėtos ir puoštos plastiškų formų sandrikais, o palangių traukas remia gembės.


Šoniniai fasadai vienodi, skaidomi piliastrais su įrėžomis. Tarp piliastrų įkomponuoti aukšti stačiakampiai langai, apjuosti puošniais apvadais, jų šoninės lentos profiliuotos, apatinės prikaltės drožinėtos riestiniu ornamentu, o viršus vainikuotas trikampiais sandrikais su lipdiniais.


Apsidės fasadas simetriškas, trisienis, vienodo aukščio su šoniniais fasadais; virš stogo kraigo kyla aštuonkampis bokštelis, dengtas svogūniniu šalmu su šešiagaliu kryžiumi. Vidurinė fasado plokštuma aklina, su lango vietą imituojančiais apvadais ir reljefiniu aštuongaliu kryžiumi. Šoninės fasado plokštumos su langais, kurių dydis ir apvadai analogiški kaip kituose fasaduose.


Visų fasadų langų stiklai smulkiai sudalyti, su paryškintu kryžiaus formos ornamentu vidurinėje dalyje. Kryžiaus kraštinės suskaidytos smulkiomis geometrinėmis figūromis – trikampiais, rombais ir  stačiakampiu bei pagyvintos žalios, raudonos ir geltonos spalvos stiklų intarpais. Fasadus juosia siauras frizas ir išsikišęs dviejų traukų karnizas.


Viduje dominuoja nedidelė salė, dengta lygiomis lubomis. Sienų viršų juosia profiliuotas frizas ir skaido horizontali trauka, esanti kiek žemiau už langų apatinę liniją. Langus paryškina profiliuoti apvadai ir stilizuoti trikampiai sandrikai. Rytų pusėje dviem pakopomis atskirta apsidinė dalis, ją pridengia žemas ikonostasas; už pastarojo yra dvasininko patalpa su altoriumi.


Panevėžio medinė stačiatikių cerkvė – istorizmo laikotarpio statinys; jos eksterjere vyrauja mūrinės stilinės neoklasicizmo architektūros elementai, o bokštų šalmai ir kryžiai būdingi Rusijos stačiatikių cerkvėms.


Marija Rupeikienė




[1] Šlevis, G. Pravoslavnyje chramy Litvy. Sviato-Duchov monastyr. Vilnius, 2006, p. 435.


[2] Ten pat.


[3] Ten pat, p. 436.


 


Panevėžio stačiatikių cerkvė 2009 m. V. Petrulio nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvė 2009 m. V. Petrulio nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvė 2009 m. V. Petrulio nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvė 2009 m. V. Petrulio nuotr.
Panevėžio stačiatikių kapinių cerkvės planas.
Panevėžio stačiatikių kapinių cerkvės planas.
Panevėžio stačiatikių cerkvė 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvė 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės langas 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės langas 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės bokštelis 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės bokštelis 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės interjeras 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės interjeras 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės interjeras 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės interjeras 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės interjeras 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės interjeras 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės interjeras 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės interjeras 2009 m. A. Rupeikos nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės vartai 2009 m. V. Petrulio nuotr.
Panevėžio stačiatikių cerkvės vartai 2009 m. V. Petrulio nuotr.