Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvos miestų urbanistinę raidą ėmė sąlygoti laisvoji rinka – visų pirma skatinti suburbanizaciją. Anot M. Pakalnio pastebėjimo prieš 13 metų, Vilniaus miestas užstatytas perdėtai ekstensyviai, o tai lemia ekonominius nuostolius ir socialines problemas[1]. Tiek sostinėje, tiek ir kituose šalies miestuose išpopuliarėjo nedidelių kvartalų statyba – dažnai jau ne miesto, o rajono jurisdikcijos teritorijose. Savo ruožtu pastebimas šiandieninės urbanistikos polinkis labiau tankinti ir eksploatuoti vidinį miestą (angl. inner city), tačiau suburbanizacijos procesai tebejuntami. Šiuo požiūriu itin turiningas jau daugiau nei dešimtmetį prie Klaipėdos palaipsniui vystomas „Žaliojo slėnio“ urbanistinis projektas: nors jis atstovauja suburbanizacijos krypčiai, tačiau yra išskirtinis ir jį galima vertinti kaip nuosaikų miesto ir priemiesčio sąlygų rezultatą. Dar 2000 m. Eugenijaus Miliūno parengtas kvartalo projektas tolydžio vystomas iki šiol, o įgyvendinti šią koncepciją ėmėsi visas būrys žymių Lietuvos architektų.

„Žaliojo slėnio“ gyvenvietė, įsikūrusi netoli Klaipėdos miesto, šalia Danės upės, pasižymi socialinio tankumo ir žmogui atviros, humaniškos erdvės derme. Netaisyklingo pailgo trikampio plano formos gyvenvietė aprėpia kelis apgyvendinimo tipus, kaip antai individualūs namai, blokuoti namai (kotedžai) bei mažas daugiabutis. Vengiant monotonijos, įvairinamos pastatų ar jų grupių eksterjerų statybinės medžiagos, spalvos, tūrinė erdvinė kompozicija ir tokiu būdu pagyvinama viso kvartalo morfostruktūra. Vienas svarbiausių akcentų, šiaurinėje dalyje užbaigiantis vidinį „Žaliojo slėnio“ taką – 16 butų namas pavadinimu „Domino“, kurį suprojektavo architektai Linas Tuleikis ir Gintaras Balčytis. Lenktos konfigūracijos pastatas su plačiais panoraminiais langais bei viena beveik aklina siena išsiskiria ne tiktai kaip vertikali slėnio dominantė, tačiau ir kaip įtaigus architektūrinis kontrastas racionalioms kvartalo pastatų formoms.

„Žaliajame slėnyje“ sėkmingai įgyvendintas siekis suteikti geras gyvenimo sąlygas bent kelių socialinių sluoksnių gyventojams. Kreipiamas dėmesys ir į sociokultūrinį aspektą – čia, skirtingai nei kituose panašiuose kvartaluose, atsiskyrusiuose nuo savo pagrindinio miesto, bandoma kurti ir tam tikra infrastruktūra: pastatytas turizmo centras su konferencijų sale ir svetingumo paslaugomis, veikia baidarių nuomos punktas prie Danės upės.

Kastytis Rudokas