Teigiama, kad vakarinėje Alytaus dalyje pirmoji (medinė) sinagoga pastatyta 1856 m.[1]. Greičiausiai jos vietoje XIX a. pab. buvo pastatyta dabartinė mūrinė sinagoga. 1909 m. ir 1911 m. vakarinę Alytaus dalį naikino gaisrai, tačiau sinagoga išliko ir buvo atstatyta. Tačiau esama nuomonių, kad 1911 m. sinagoga buvo pastatyta[2]. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, Alytuje gyveno 1715 žydų, buvo dvi sinagogos ir vieneri maldos namai[3].

Sinagoga stovi kairiajame Nemuno krante, Kauno ir Užuolankos gatvių sankirtoje, pagrindiniu vakarų fasadu atgręžta į Užuolankos gatvę. Ji vientiso tūrio, vieno ir dviejų aukštų. Sinagoga sumūryta iš gelsvų ir raudonų plytų, netinkuota, dengta dvišlaičiu šiferio stogu. Planas netaisyklingas keturkampis, su vakarų pusėje atskirta siaura dviaukšte dalimi, suskaidyta dviem skersinėmis sienomis; rytų pusėje yra erdvi vienaukštė vyrų salė, į kurią patenkama per prieangį.

Sinagogos eksterjeras nedaug tepasikeitė. Pagrindinis vakarų fasadas dviaukštis, asimetriškos kompozicijos, su aukštėjančiu cokoliu. Fasado kampus žymi stilizuoti piliastrai su įdubomis; vidurinė dalis išskirta mentėmis, kurias jungia trikampis frontonas. Tarp menčių įkomponuotas perspektyvinis portalas su pusapskrite sąrama; virš jo yra langas, reljefinė šešiakampė Dovydo žvaigždė ir porinės nišelės su segmentinėmis sąramomis, kurios simbolizuoja Dešimties Dievo įsakymų plokštes.

Pagrindinio fasado šonines plokštumas skaido dvieilė, dantukais pagyvinta tarpaukštinė trauka, į ją remiasi antrojo tarpsnio langai; frontoną  skiria labai siaura, vienos plytų eilės, horizontali trauka. Langai segmentinių arkų, išdėstyti asimetriškai: kairėje pusėje yra du, o dešinėje – trys langai. Pirmo aukšto langų apvadai platesni, su tiesiais sandrikais, rustuotais šonais ir dantytomis palangių traukomis, o antro aukšto – tik su lenktais sandrikais, gaubiančiais segmentines sąramas. Trikampio frontono šonines plokštumas pagyvina pusapskritės nišelės su lenktais sandrikais ir rombai, sumūryti iš raudonų plytų.

Galinis, rytų, fasadas vienaukštis, simetriškas, su aukštėjančiu cokoliu. Vidurinę fasado dalį pabrėžia siauri piliastrai, viršuje sujungti archivoltu, o kampus akcentuoja piliastrai su įdubomis. Tarp piliastrų, fasado vertikalioje ašyje, įkomponuota niša, užbaigta archivoltu – žyminti aron kodešo vietą, o viršuje – porinės nišelės – Dekalogo užuomina ir maža apskrita angelė. Fasadą skaido horizontalios traukos, į kurias remiasi smailėjančių arkų langai ir virš jų įkomponuotos pusapskritės nišelės; siauros horizontalios traukos atskiria frizą ir trikampį frontoną. Tarpus tarp langų ir nišelių užpildo raudonų plytų įdubos. Frontono šonines plokštumas pagyvina pusapskritės nišelės ir raudonų plytų rombai.

Šoninis šiaurės fasadas sudarytas iš plačios vienaukštės ir siauros dviaukštės dalių, atskirtų piliastru su įdubomis; pastogę juosia platus, dantukais pagyvintas septynių plytų eilių karnizas. Vienaukštės fasado pusės architektūra analogiška kaip vienaukščio rytų fasado. Dviaukštė dalis skaidoma tarpaukštine trauka, į kurią remiasi antro aukšto langai; jie su segmentinėmis sąramomis ir lenktais sandrikais. Pirmo aukšto segmentinius langus juosia platūs viršutinės dalies apvadai su trikampiais sandrikais, rustuoti šonai ir dantytos palangių traukos.

Labiausiai pakito šoninis (pietų) fasadas. Jo kampus žymi ir dviaukštę dalį skiria raudonų plytų mentės. Vienaukštės dalies smailėjančių arkų langai remiasi į siaurą horizontalią trauką; jų arkinę dalį paryškina plačios sąramos, apjuostos siaurais iškiliais apvadais. Vieno lango vietoje yra iškirsta stačiakampė vartų anga. Kairiosios, dviaukštės dalies angos užmūrytos, matyti tik antro aukšto segmentinių arkinių angų žymės. Pastogę juosia platus laiptuoto profilio dantytas karnizas, sudarytas iš septynių plytų eilių. Viduje yra išlikę keturi ploni metalo stulpeliai, tarp kurių stovėjo bima.

Vakarų sienoje, moterų galerijos patalpoje, yra dvi aukštos angos, užbaigtos segmentinėmis sąramomis. Apatinėje sienos plokštumoje matyti arkinių sąramų žymės. Rytų sienos tarplangiuose yra iliuzinės tapybos liekanų. Salės sienų dekorui naudoti toskaniniai piliastrai, augalų girliandos, rokailiai bei trispalviai frizai. Antro aukšto patalpose išliko geometrinio trafaretinio dekoro fragmentų. Alytaus sinagoga – istorizmo laikotarpio originalus „plytų“ stiliaus pastatas su autentiškais eksterjero dekoro elementais.

Marija Rupeikienė