Teigiama, kad Žiežmariuose pirmoji sinagoga galėjo atsirasti po 1690 m., kai žydai gavo privilegiją; ji minima 1738 m.[1]. 1782 m. klebono jurisdikos ir miesto aprašyme minima, kad medinė sinagoga buvo pastatyta pagal Jono Kazimiero privilegiją (pastebima, kad ji turėjo būti gauta iki 1668 m.); taip pat žydai turėjo dvejas kapines[2]. 1868 m. Žiežmariuose buvo 1190 gyventojų; daugumą jų – iš viso 604 – sudarė žydai[3]. 1897 m. Žiežmariuose buvo 2795 gyventojai; tarp jų – 1628 žydai[4]. Minima, kad 1918 m. nuo gaisro nukentėjo visos trys Žiežmarių sinagogos[5].

Sinagoga stovi pietinėje Žiežmarių dalyje, sklypo gilumoje, tarp Vilniaus ir Žalgirio gatvių; į pietvakarius nuo sinagogos teka Strėva. Pastatas monumentalaus sudėtinio tūrio, su uždaru priestatu prie vakarų kampo, dengtas keturšlaičiu skardiniu stogu. Planas ištęstas stačiakampis, su dviaukšte vakarine dalimi ir išoriniais laiptais į antrą aukštą. Dviaukštę dalį simetriškai skaido dvi skersinės sienos, atskiriančios vidurinį koridorių ir formuojančios erdvias šonines patalpas. Rytų pusėje yra erdvi vienaukštė, artima kvadratui vyrų salė su bimos vieta vidurinėje dalyje ir aron kodešui skirtu viduriniu, plačiausiu, tarplangiu rytų sienoje; salę apšviečia net aštuoniolika langų – daugiau nei reikalauja halacha[6].

Statinys suręstas iš sienojų, skaidomas vertikaliomis sąvaržomis ir apkaltas vertikaliai lentomis su lentjuostėmis; cokolis akmens mūro ir raudonų plytų. Pagrindinis vakarų fasadas asimetriškas, su išsikišusiu priekin dviaukščiu priestatu. Visos angos stačiakampės, tik vidurinėje dalyje esančios durys užbaigtos segmentine sąrama; virš durų matyti buvusio dvišlaičio stogelio (dengusio išsikišusį uždarą prieangį) žymės. Galinis rytų fasadas vienaukštis, simetriškas, skaidomas horizontaliomis traukomis, o tarp jų įkomponuoti aukšti langai, užbaigti pusapskritėmis arkomis; vidurinėje fasado dalyje paliktas plačiausias tarplangis, prie kurio salėje stovėjo aron kodešas. Šoniniai fasadai sudaryti iš vienaukštės ir dviaukštės dalių. Vienaukštės dalies langai tokie patys kaip rytų fasade – aukšti, su pusapskritėmis arkomis, o dviaukštės – stačiakampiai. Pastato pastogę juosia išsikišęs karnizas.

Eksterjere judaizmo simbolių nematyti (arba jie išnyko). Vyrų salės vidurinėje dalyje bimos vietą žymėjo keturios kolonos (liko dvi), kurių kapiteliai dekoruoti stilizuotais dantukais, ir iliuzinis aštuonkampis skliautukas su plačia rozete. Vakarų sienos viršutinėje dalyje matyti moterų galeriją skyrusios angos, užbaigtos segmentinėmis sąramomis. Galima pastebėti ir išlikusio sienų dekoro fragmentų. Sinagogos architektūroje jaučiama romantizmo įtaka.

Marija Rupeikienė