Stambaus bajoro gyvenamasis namas, turintis klasicizmo bruožų. Dvaro sodybą valdė Plateriai, Žuravskiai (nuo XIX a. pr.), Vilėniškiai (po 1876 m.). Dvaro savininkas Jonas Žuravskis XIX a. trečiame dešimtmetyje (1821–1830) veikiausiai rekonstravo jau stovėjusį buvusio Aluotėlių (Olotki, Holotki – senasis Adomynės pavadinimas) palivarko pastatą. Statiniui buvo suteiktos klasicistinės proporcijos, būdinga laikotarpiui apkala ir puošnus interjero dekoras. Po rekonstrukcijos namas tapo stambaus dvaro rezidencija. Savininko garbei dvaras pavadintas Jonava (Janavo, Janόw). XX a. pr. dvaro savininkas A. Vilėniškis fundavo bažnyčios statybą. Ji suręsta netoli ponų namo, viename rūmų flygelių įsikūrė klebonija. Jonava pavadinta Adomyne.

Parengė Dalė Puodžiukienė

Literatūra:

1. Baliulis, A. Adomynės buv. dvaro rūmai, Kupiškio raj., Šimonių apyl. Istoriniai tyrimai, 1982 m. (medžiaga sąvadui). VAA, f. 5-3064.

2. Racevičienė, J. Adomynės buv. dvaro istorinė medžiaga. VAA,  f 5-3906. Dvarų duomenų bazė, www.heritage.lt

3. Jankevičienė, A. Buvusių dvarų mediniai ir ūkiniai pastatai. In Lietuvių liaudies architektūra. Vilnius: Mintis, 1968, t. 2. p.95–96.

4. Lietuvos architektūros istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. III, p.451–452.

5. Jankauskas, V. Istorinės ir geografinės metamorfozės: dvaras – valsčius – miestelis – kaimas (Aluotų atvejis). In Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p.133–142.