Tradicinis aukštaitiškas gyvenamasis namas (gryčia), statytas XX a. pr., o 1920 m. skirstant kaimus į vienkiemius buvo perkeltas į Trumpiškius. Namo ilgis – 15, 8 m, o plotis – 7,4 m. Šio regiono namų planavimui būdingos trys pagrindinės patalpos: centre priemenė ir du gyvenamieji galai. Paprastai gryčia ir priemenė turėjo nuolatinę paskirtį, o antrasis namo galas galėjo būti naudojamas kaip antroji gryčia (gyvenamoji patalpa), kamara (daiktų ir maisto podėliui) arba seklyčia (švari patalpa). Šiame name matome kiek pakitusį planavimą: įrengti du įėjimai – vienas „paradinis“, o kitas „prastasis“ (į kiemą, tvartą). Prie „paradinio“ įėjimo pristatytas „gonkelis“ – prieangis. Pertvaros atitveria kamarą, kur buvo laikomos maisto atsargos, ir kitą priemenę. Šiose apylinkėse priemenė vadinta „nameliu“. Gryčia iš esmės nepakitusi: tai svarbiausia gyvenamojo namo patalpa su duonkepe krosnimi. Duonkepė krosnis daugiafunkcinė – joje virė valgį, kepė duoną, ja apšildė patalpą, ant jos miegodavo. Gyčioje vykdavo šeimos gyvenimas. Kitame namo gale atidalyta gyvenamoji zona, nors vadinama kamara, bet pagal savo funkciją atitinka seklyčią: joje stovi geresni baldai (sofa, apskritas stalas ir pan.). 1980 m. name dar buvo išlikęs tradicinis baldų sustatymas: ties langais kampe stovėjo stalas, o pasieniais – suolai. Lovos statytos palei kitą sieną, toliau nuo durų ir langų. Kiek pakitęs tik gryčios interjeras (įrengta pertvarėlė).

Eligijus Juvencijus Morkūnas

Literatūra:

Bertašiūtė, R. et al. Vakarų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra. Vilnius: Etninės kultūros globos taryba, 2008.