Fabriko kompleksą sudarė ne tik gamybiniai, administraciniai ir gyvenamieji pastatai. Jame stovėjo ir iš išorės įspūdžio nedarantis, tačiau dažnai įvardijamas kaip vienas seniausių kultūros židinių mieste – darbininkų klubo pastatas.

XIX a. pabaigoje fabriko savininkai sumūrijo nedidelį vieno aukšto, kvadratinio plano pastatą ir jame įkūrė darbininkų valgyklą[2]. Netrukus valgykla tapo mėgstama darbininkų pasisėdėjimo vieta. Valgyklos salėje buvo organizuojami darbininkų poilsio vakarai, koncertai, statomi mėgėjiški spektakliai, skaitomos populiarios paskaitos apie mokslą ir kultūrą[3].

Besiplečiančioje įmonėje daugėjant darbininkų, valgykla tapo per ankšta. 1909 m. Tilmansai prie jos pristatė platesnį priestatą, be to, rekonstravo buvusią salę ir joje įrengė modernesnę ir didesnę sceną[4]. Naujoje salėje koncertavo „Dainos“ draugijos choras, vadovaujamas S. Šimkaus, buvo rengiami lietuviški vakarai, pasirodydavo ir įvairūs gastroliuojantys atlikėjai. Verta paminėti, kad žiūrovai buvo ne tik vietinė darbininkija – renginiai pritraukdavo ir miesto svečių. Jonas Basanavičius, savo atsiminimuose rašė: „Balandžio 14 d., atvažiavęs Kaunan, vakare Tilmanso teatre buvau latvės Wiegner-Grunbergienes koncerte ir čia susipažinau su Helsinkių universiteto docentu d-ru Niemi, kursai tuomet buvo atvažiavęs Lietuvon dėlei folkloro tyrinėjimo.“[5]

Po Pirmojo pasaulinio karo Tilmansai aktyvios veiklos klube nevystė. Tačiau remontuojant Valstybės teatrą klubo sale naudojosi miesto dramos trupė, koncertus rengė garsiausi to meto atlikėjai. XX a. 4 dešimtmetyje čia veikė kino teatras „Dailė“[6].

Sovietmečiu darbininkų klubas tapo „Pergalės“ gamyklos nuosavybe.

 Arvydas Pakštalis