XIX a. 9 dešimtmetyje Kauno valdžia apsvarstė miesto apšvietimo padėtį ir priėjo prie išvados, kad žibalinių šviestuvų jau nebepakanka, o be to, jie per brangiai kainuoja, todėl reikia statyti elektrinę, kuri užtikrintų tinkamą gatvių apšvietimą. Po ilgų, 15 metų trukusių statytojų paieškų ir derybų, 1895 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto dūma pasirašė sutartį su belgu inžinieriumi E. Du Velcu. 1899 m. rugsėjo 15 d. sutartis buvo atnaujinta su kitu Belgijos atstovu – F. Šmaceriu. Jis įsipareigojo pastatyti modernią elektrinę ir įrengti skirstomąji tinklą bei 75 elektros lempas miesto gatvėms apšviesti. Jos sužibo 1900 m. sausio 15 d.[1] Elektrinės vieta buvo pasirinkta Novobazarnaja (dabar Vienybės) aikštės šiaurinėje dalyje. Nors sutartis buvo sudaryta su belgais, tačiau elektrinės projektą parengė vietinis architektas Edmundas Frykas. Pagal pradinį projektą elektrinė buvo vieno aukšto su išsiskiriančiu trijų aukštų bokštu pastato kampe. Bokšte, dengtame dviejų pakopų stogu, buvo įtaisytas laikrodis. 1913 m. parengtas ir įgyvendintas elektrinės antro aukšto užstatymo projektas[2]. Tarpukariu elektrinės fasadas buvo nutinkuotas, pakeista bokšto stogo forma. Pastatas, įgavęs moderno ir neoklasicizmo stiliaus formas, dėl dominavimo aikštėje savo tūriu konkuravo su Vytauto Didžiojo muziejumi[3].

1944 m. elektrinę susprogdino iš Kauno besitraukianti vokiečių kariuomenė.

Arvydas Pakštalis