Išgirdus „Metropolio“ restorano pavadinimą veikiausiai daugeliui iškyla tarpukario Kauno vaizdiniai. Būtent čia per naktis linksmindavosi poetas Kazys Binkis ir operos daininkas Kipras Petrauskas. Restorane mėgdavo lankytis Vytauto Didžiojo universiteto profesūra. Vienu metu jaunesnieji bohemos atstovai net buvo pradėję jį vadinti „Profesoryne“, „senių klubu“. Balio Sruogos, Vinco Krėvės, Leono Karsavino ir Fausto Kiršos, kartais ir Vinco Mykolaičio-Putino, kompanija „Metropolio“ restoraną buvo pavertusi vyresnės kartos literatų bohemos centru[1].

Tačiau „Metropolio“ istorija yra šiek tiek ankstesnė. Viešbučiui ir restoranui skirtą dviaukštį namą Nikolajaus pr. (Laisvės al.) ir Novobazarnaja (S. Daukanto) gatvės kampiniame sklype dar 1899 m. pastatė Izidorius ir Rachilė Volkovyskiai[2]. Nikolajaus Andrejevo suprojektuotame pastate viešbučio kambariams buvo paskirtas visas antras aukštas, o pirmame aukšte, be kelių krautuvėlių ir šeimininkų buto, buvo įrengtos erdvės bufetui, restoranui ir biliardui[3].

Netrukus „Metropolio“ viešbutis su restoranu gavo pirmos klasės kategoriją. Jo valdytojas A. Bulyginas 1909 m. reklamoje lankytojus viliojo žinia, kad pietų ir vakarienės metu restorane groja bei dainas atlieka italų orkestras, vadovaujamas Sacco[4]. 1910 m. „Metropolyje“ grojo rumunų orkestras[5].  Kambariai  (iš viso jų buvo 27) čia kainavo nuo 75 kapeikų iki 3 rublių, papietauti buvo galima už 60 kapeikų.

„Metropolio“ pastato kampinė dalis akcentuota virš stogo iškeltu piramidės formos bokšteliu (pagal pirminį projektą turėjo būti kupolo formos), gausiai ir smulkiai dekoruotais, horizontaliai suskaidytais fasadais[6].

Dabartinėje „Metropolio“ išorėje matome pakeistus tik kai kuriuos fasadų elementus – langus, duris, o viduje, deja, autentiškų erdvių ir detalių neišliko.

Arvydas Pakštalis