Viena tiesiausių ir ilgiausių Kauno gatvių – Savanorių prospektas (šį pavadinimą gatvė įgijo 1938 m. rugsėjo 8 d., Tautos šventės proga pagerbiant Lietuvos kariuomenės savanorius kūrėjus[1]; iki tol ši gatvė vadinosi Vilkomirskoje, Peterburgskoje, Dinaburgskoje šose, Wilkomirchause, Ukmergės plentu (1919–1938 m.), sovietmečiu – Raudonosios Armijos prospektu[2]) yra 1830–1835 m. nutiesto plento Sankt Peterburgas–Varšuva dalis. Statybos abipus šio plento leistos tik 1861 m.[3]. XIX a. pabaigoje Kaunui tapus I klasės karine tvirtove, miestą apjuosus pylimų žiedui ir kelioms eilėms metalinių tvorų, greta dabartinės Savanorių pr. ir Tvirtovės al. sankryžos buvo įrengti vartai (išmontuoti XX a. 3-iojo dešimtmečio pradžioje). Tarpukariu ši Žaliakalnio dalis tarp kauniečių dėl minėtos aplinkybės buvo vadinama „geležiniais vartais“. Iki Pirmojo pasaulinio karo dabartinis Savanorių pr. buvo užstatytas daugiausia mediniais vienaaukščiais pastatais. 1912–1913 m. netoli Žaliakalnio šlaito iškilo monumentalūs „Saulės“ draugijos rūmai (dab. „Saulės“ gimnazija).

Kaip ir daugelis tvirtovės plentų, Ukmergės pl. XX a. pradžioje buvo padengtas makadamu, o šalikelėse plytėjo neišvaizdūs nuotėkų grioviai. 1927 m. gatvės važiuojamoji dalis siekė tik 6 m pločio[4]. Tai netenkino modernėjančio miesto poreikių, todėl 1927–1928 m. buvo imtasi kapitaliai tvarkyti Ukmergės pl. 1927 m. sudarytame Ukmergės pl. skersiniame profilyje gatvės važiuojamąją dalį buvo numatyta išplatinti iki 12 m pločio, abiejose gatvės pusėse turėjo būti  2,5 m pločio šaligatviai[5]. Vietoj senos susidėvėjusios makadamo dangos plentas buvo išgrįstas paprastais lauko akmenimis, nutiesus kanalizaciją, buvo likviduoti nuotėkų grioviai, o jų vietoje pakloti betoninių plytelių šaligatviai. Kitas stambus Ukmergės pl. tvarkymo etapas buvo vykdomas 1937–1940 m., kai ši gatvė buvo išgrįsta iki Algirdo g.[6]. Rekonstruotą Ukmergės pl. važiuojamąją dalį numatyta išgrįsti „Bituko" plytelėmis, o gatvės viduryje pakloti tašytų akmenų juostą[7]. Ukmergės pl. įkalnėje kraštinės važiuojamosios dalies juostos (2,75 m pločio) turėjo būti išklotos tašytu akmeniu, pritaikytu įkalnėms, o dvi vidurinės juostos (3 m pločio) turėjo būti grindžiamos „Bituko" plytelėmis[8].

1939 m. buvo patvirtintas Savanoių pr., P. Lukšio g. (dab. Šv. Gertrūdos g.), Prezidento g. (dab. Vilniaus g. dalis) ir Laisvės al. sankryžos projektas, kuriame siekta sureguliuoti transporto ir pėsčiųjų srautus vis intensyvėjančioje sankryžoje. Jame numatyta sankryžą aptverti stulpeliais su grandinėmis[9] (žinių apie šio projekto realizavimą nerasta). Įdomu pastebėti, jog pagal 1939 m. sudarytą projektą Ukmergės pl. ir Žemaičių g. kampe buvo numatoma įrengti skverą, kurio kompozicijos ašimi turėjo būti skvero centre stovintis paminklas. Skverą buvo numatoma apsodinti 2–3 medžių eilėmis[10].

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Ukmergės plente daugėjo mūrinių pastatų (daugiausia gyvenamųjų), tačiau itin svarbių visuomeninių objektų neiškilo. Prospekte įsikūrė net trys kino teatrai: „Hollywood“ (1931 m., dabar Savanorių pr. 137), „Daina“ (1936 m., dabar Savanorių pr. 74) ir „Pasaka“ (1940 m., dabar Savanorių pr. 124)[11].

Mindaugas Balkus