Lietuvos katalikų bažnyčia, nukentėjusi nuo caro valdžios politikos, Pirmosios Respublikos metais nerodė palankumo stačiatikiams: kuriantis naujoms parapijoms, reikėjo apsirūpinti bažnytiniais pastatais ir žeme „panašiu būdu, kaip tai darė caro valdžia: atimant iš kitatikių" [1]. Šiuo laikotarpiu 15 cerkvių, niekuomet anksčiau nepriklausiusių katalikams, tapo parapijų arba filijų, mokyklų, kariuomenės įgulų bažnyčiomis[2]. Rokiškio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė - viena iš jų, tapusi Gimnazijos moksleivių bažnyčia.

Tai buvo medinis tradicinės stačiatikių architektūros statinys. Eksterjere pakartoti „rusų bizantinio stiliaus" mūrinių pastatų fasadų kompozicijos principai, proporcijos ir formos. Cerkvė suprojektuota 1888 m., inžinieriaus O. Gelvigo[3]. Tipinis 100 vietų cerkvės projektas, šiek tiek pritaikytas konkrečiai vietai, buvo numatytas statyti Rokiškio dvaro savininkės Pšezdzieckienės (Przezdziecka) paskirtame sklype[4]. Pastatui parinkta centrinė miestelio vieta – aikštė Naujosios ir Kamajų (dabartinių Vytauto ir Respublikos) gatvių ašyje[5]. Tačiau išrinktoje vietoje atsirado visuomeninis šulinys. Pasakojama, kad jį dvaro savininkas Jonas Pšezdzieckis (Jan Przezdziecki) „per vieną naktį iškasęs", mat cerkvė būtų užstojusi katalikų Šv. Mato bažnyčios fasadą[6]. Šventovei buvo parinkta nuošalesnė vieta – į šiaurę nuo aikštės, už Laukupės. Cerkvė pastatyta 1895 m.

I pasaulinio karo metais vokiečiai cerkvėje įrengė ligoninę. Grįžus prieškariniam klebonui protojerėjui Konstantinui Majevskiui, 1921 m. 04–12 mėn. vyko pamaldos[7]. 1922  m. vasario 22 d. žemaičių vyskupas Bažnytinių turtų valdymo tarybos raštu įsakė Rokiškio gimnazijos kapelionui kun. St. Baltrimui iš valstybinių institucijų cerkvę perimti[8]. Tais pačiais metais cerkvė atiduota katalikams. Tituluota šv. Augustino titulu, bažnyčia pašventinta 1922 m. birželio 8 d.[9].

1933 m. atliktas remontas, siekiant "panaikinti katalikų akiai nemalonias cerkvės dvasios ir stiliaus liekanas"[10]. Buvo nuimtas „svogūninis" šalmas nuo centrinės navos bokštelio (paliktas tik prie priekinio bokšto), uždėti lotyniški kryžiai. 1937 m. parengtas bažnyčios kapitalinio remonto projektas (statybos techniko Vlado Muzikevičiaus)[11]. 1938 m. pagal naują projektą pristatytos šoninės koplyčios, zakristijos, atnaujintas interjeras.

Cerkvę praradusi stačiatikių bendruomenė prašė ją grąžinti. 1933 m. pamaldos laikytos kleb. Grigorijaus Vysockio namuose, kol 1939 m. buvo pašventinta nauja nedidelė, gyvenamojo namo gale įrengta cerkvė[12].

Po II pasaulinio karo Šv. Augustino Gimnazijos moksleivių bažnyčioje įrengta sporto salė, o 1957 m. pastatas nugriautas[13]. Bažnyčiai atminti Vytauto g., netoli Laukupės, pastatytas koplytstulpis.

Silvija Slaminskienė

[1] Laukaitytė, R. Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje XX amžiuje. Vilnius: LII leidykla, 2003, p. 62.

[2] Ibid, p. 34.

[3] Lietuvos architektūros istorija: Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. T. 3. Vilnius: Savastis, 2000, p. 326.

[4] Miškinis, A. Rokiškio miesto istorinė urbanistinė raida (iki 1969 m.). Iš Rokiškis. Miestas. Kraštas. Žmonės. Vilnius: Diemedžio leidykla, 1999, p. 106.

[5] Ibid.

[6] V. N. Rokiškio miestas prieš ir po karo. Savivaldybė, 1932, Nr. 8, p. 27–28.

[7] Laukaitytė, R. Op. cit., p. 206.

[8] Rokiškis (Šv. Augustino bažnyčia). Iš Panevėžio vyskupija: istoriniai duomenys, pastoracinė veikla. Vilnius: Katalikų akademija, 1998, p. 417.

[9] Ibid.

[10] Rokiškis (Šv. Augustino bažnyčia). Op. cit., p. 417.

[11] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA). F. 1622. Ap. 4, b. 713, l. 19.

[12] Laukaitytė, R. Op. cit., p. 206.

[13] Ibid., p. 206.