Audriaus Ambraso suprojektuotas „Europos“ prekybos ir verslo centras žymi svarbų politinį Lietuvos istorijos įvykį – įstojimą į Europos Sąjungą, todėl kompleksas buvo taip ir pavadintas, o pats pastatas tiek savo aukščiu, tiek architektūrine kompozicija tapo svarbiausia Vilniaus naujosios architektūros dominante. Ir nors kai kurie mokslininkai teigia, jog „nuo nepriklausomybės paskelbimo praėjo nemažai laiko, o valstybingumo urbanistinio įprasminimo, deja, neturime"[1], reikia pripažinti, kad „Europos“ kompleksas lig šiol ryškiausiai įprasmina naujuosius rinkos ekonomikos santykius Lietuvoje.

Pastatas sudarytas iš dviejų korpusų: trijų aukštų horizontalios prekybos centro dalies ir 33 aukštų, aukščiausio administracinio pastato Baltijos šalyse (H148 m.), vadinamo „Europos bokštu", po kuriuo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Prekybos centro vidaus plano sprendimas remiasi ašine kompozicija, kai aplink pagrindinį, stiklu dengtą pasažą, išdėstomos parduotuvės, kavinės ar kitos pramogų zonos. Šis korpusas turi tiesioginį ryšį su automobilių parkavimu ir bokštu. Lenktas pastato tūris harmoningai atkartoja Europos aikštės plano struktūrą.

Vertikalioji pastato dalis, kuri tarsi sudaryta iš dviejų nevienodo aukščio puscilindrių, E. Gaudučio nuomone, primena Vokietijoje statytus aukštybinius pastatus tarp 1997 ir 2003 metų. Autorius taip pat pastebi postmodernizmo užuomazgas, kai lenktas stiklas ir praslinkti oranžiniai aliuminio lakštai kuria fasado ornamentiką[2]. Tačiau, kita vertus, vertikalės tūrinė kompozicija, grįsta grynosiomis formomis, alsuoja šiuolaikinei Lietuvos architektūrai būdinga minimalistinės pakraipos high tech maniera.

Apibendrinant galima pasakyti, kad iš įvairių miesto vietų gerai matoma „Europos" komplekso vertikalė ir ateityje turėtų išlikti aukščiausiu tašku „skraistės" formos Vilniaus miesto naujojo centro architektūrinės kalvos kompozicijoje[3]. Tokiu būdu šis pastatas įtakoja/įtakos ir kitų čia statomų aukštutinių pastatų tiek tūrinės erdvinės, tiek fasadų kompozicijos savybes.

Kastytis Rudokas

[1] Motieka, S. Besiformuojančio Vilniaus moderniojo centro urbanistinis modelis. Urbanistika ir architektūra, 2009, t. 33, nr. 4. p. 195.

[2] Gaudutis, E. Lietuvos aukštybiniai pastatai pasaulio architektūros kontekste [žiūrėta 2012 m. birželio 28 d.]  <http://www.spec.lt/get.php?f.24416>.

[3] Motieka, op. cit., p. 202–203.