Tikslai. 1967 metais iškilęs „Baltijos“ viešbutis tuo metu buvo moderniausias ir didžiausias tokio funkcinio tipo objektas Kaune. Sovietmečiu manyta, kad 300–400 tūkst. gyventojų turintiems miestams rentabiliausi yra 300–400 vietų viešbučiai, tad ir „Baltija“ suprojektuota taip, kad čia vienu metu galėtų apsistoti 330 svečių[1]. Panašiai kaip ir „Gintaras“ Vilniuje (1964, arch. S. Bareikis), „Baltija“ pastatyta netoli geležinkelio ir autobusų stočių ir su kitais tuo metu iškilusiais objektais Vytauto (tuomet Lenino) prospektą turėjo transformuoti į modernius ir šiuolaikiškus „miesto vartus“, kurie to meto vyriausiojo Kauno architekto piešiamame vaizde įgavo netgi futuristinių detalių. Antai minima, kad priešais viešbutį „miesto sode jau veikia videotelefonas, kurio pagalba galima ne tik pasikalbėti, bet ir pasimatyti“[2].
Kritika. Tiesa, ne visiems šis sumanymas atrodė vykęs ir iki galo įgyvendintas. 1970 m. architektas Feliksas Bielinskis rašė: „Aplamai gi, Lenino prospektas, kaip viena iš centrinių miesto gatvių, buvo ir liko neišraiškinga. Nepataisė jos padriko planavimo nei „Planetos“ kino teatras, nei „Baltijos“ viešbutis. Pirmasis pastatytas prospekto pradžioje, pagal tipinį projektą, greta buvusio viešbučio, stovinčio prie geležinkelio aikštės. Antrasis – netoli prospekto pabaigos. Statyti jie tuo pačiu laiku, bet tada niekam neatėjo į galva sukeisti pastatus vietomis. Tada atvykę svečiai viešbutį lengvai rastų, o susitelkę kino lankytojai neapkrautų ir taip sunkiai sprendžiamo judėjimo mazgo“[3]. Vėliau būta kritikos ir dėl Vytauto pr. „raudonosios“ užstatymo linijos nepaisymo, nes tai iš dalies sujaukė bendrą prospekto kompoziciją. Vis dėlto šį modernistinį sprendimą galima vertinti ir kaip novatorišką. Christopherio Alexanderio veikale „Pattern Language“ aptartas socialinės erdvės suformavimas priešais pastatą vėliau gana plačiai paplito tiek sovietiniuose miestuose, tiek ir Vakarų pasaulyje.
Modernizmas. Architektūrinė „Baltijos“ raiška reprezentuoja pirmąją[4] modernistinę sovietinių viešbučių bangą. Palyginę su „Jaunystės“ viešbučiu Maskvoje (1961, arch. J. Arndt ir kt.), vienu iš šios bangos pirmtakų, rasime stebėtinai daug panašumų: principinė planavimo schema, ritmika, tūrinė kompozicija „atitraukiant nuo „raudonosios linijos" ir į priekį išstumiant vienaaukštį rizalitą“[5] – tai vis toji pati architektūrinė kalba. Tiesa, kauniškis variantas kiek subtilesnis, prie tarpukario Darbo rūmų prišlietas viešbučio kavinės tūris dekoruotas akmens mūru, kuris pastatui suteikia tam tikro regioninio kolorito. Nepriklausomybės laikotarpiu „Baltijos“ viešbutis pritaikytas studentų bendrabučiui.
Kastytis Rudokas, Vaidas Petrulis
[1] Putna, J. Viešbučių statyba Kaune. Statyba ir architektūra, 1965, nr. 10. p. 13.
[2] Miliukštis, V. Kaunas šiandien ir rytoj. Statyba ir architektūra, 1965, nr. 12, p. 17.
[3] Bielinskis, F. Kauną bepuošiant. Statyba ir architektūra, 1970, nr. 12. p. 2.
[4] Kiek vėliau iškilo nauja bokštinių viešbučių banga, kurios ryškiausi pavyzdžiai Lietuvoje – viešbutis „Lietuva" Vilniuje, taip pat ir pagrindiniai Šiaulių, Panevėžio, o iš dalies ir Marijampolės viešbučiai, statyti aštuntame dešimtmetyje. Panašaus mastelio „Inturisto“ viešbutį planuota statyti ir Kauno centrinėje dalyje. Žr.: Putna, op. cit.
[5] Дряшин, Ю. „Гостиница "Юность". In Архитектура СССР, 1962, № 1, с. 44.