Kauno meno mokyklos rūmų architektūra – gana raiškus istorizmo pavyzdys. Lyginant su keliais metais vėliau Vokietijoje, Dessau, pastatytu nauju „Bauhaus“ mokyklos pastatu, tampa akivaizdu, kad tuo metu laikinojoje sostinėje į tarptautines architektūros modernėjimo tendencijas žiūrėta kur kas atsargiau. Įdomi ir pati projekto atsiradimo istorija, kurią 1932 m. spaudoje papasakojo dailininkas Vytautas Bičiūnas: „sklypas būsimiems rūmams Ąžuolų kalne buvo tiesiog „okupuotas“. Gyvai prisimenu pirmąjį rūmų planą, kurį atnešė Justinas Vienožinskis profesoriaus Vladimiro Dubeneckio prašydamas rūmus kuo nors „pagražinti“. Neperdedant galima pasakyti, kad tas planas buvo paprastas pieštuku apibrėžtas keturkampis. Reikėjo stebėtis, kad gavusi tokį „planą“ Švietimo ministerija leido jį vykdyti ir davė lėšų. Būsimų rūmų pamatai buvo jau iškasti. Vadinas, V. Dubeneckiui, gaminusiam projektą, teko taip pat skaitytis su įvykusiu faktu“[1].

Tiesa, į tokį pasakojimą reikia žiūrėti su tam tikru atsargumu. Sprendžiant iš to, kad iki šių dienų yra išlikę nemažai skirtingų eskizų, galima daryti prielaidą, kad V. Dubeneckis neapsiribojo „keturkampio pagražinimu“ ir parengė kitą projektą. Tačiau istoristinė architektūros samprata, siekiant funkcionalų statinį papuošti kokiais nors skulptūriniais ar architektūriniais elementais, mokyklos pastate išliko. Stipriausiai dėmesį patraukia įspūdingas frontonas, kuris keistokai kontrastuoja su moderniai architektūrai būdingais plačiais auditorijų langais.    

Vaidas Petrulis

[1] Bičiūnas, V. Meno mokykla: kūrimosi ir plėtimosi apžvalga. Lietuvos aidas, 1932 lapkričio 15 d., p. 5.