1929 m. spalio 30 d. miesto Statybos skyrius išdavė leidimą gyventojui Antanui Šatynskiui Ožeškienės g. 29 esančiame sklype pasistatyti dviejų aukštų gyvenamąjį namą[1]. Pagal išlikusius brėžinius matyti, kad namas turėjęs būti istoristinių formų, akcentuojantis Ožeškienės gatvės ir laiptų, vedančių į Žaliakalnį, kampą. Projekte atsispindėjo trečiojo dešimtmečio pradžioje ir viduryje miesto architektūroje dominavusios kuklaus istorizmo tendencijos kaip savotiška imperinio laikotarpio architektūros tąsa. Pagrindiniai pastato puošybos elementai turėjo būti geometrinio dekoro apraiškos pirmame aukšte, kuklūs laužytų formų frontonai bei erkeriu paryškinta kampinė pastato dalis. Kodėl šis projektas liko neįgyvendintas, lieka neaišku. Vėliau sklype buvo pastatytas modernistinių formų gyvenamasis namas su prekybinėmis patalpomis pirmame aukšte. Statinyje, kaip ir neįgyvendintame jo pirmtake, akcentuojamas gatvės ir laiptų kampas, tačiau panaudotas kontrastingas sprendimas – pagrindiniu elementu galima laikyti įgaubtą kampinę terasą antrame aukšte. 1932 m. šioje vietoje veikė kavinė, kuri priklausė savininkui Stanislovui Čiolkevičiui; jam išduotas leidimas vasaros sezonui pasistatyti laikiną verandą prekybai vaisvandeniais ir ledais iki šiol saugomas miesto archyve[2]. 1939 m. tuometis pastato šeimininkas Česlovas Kalinauskas pateikė prašymą statinį rekonstruoti: jį paaukštinti iki trijų aukštų bei išnaudoti neužstatytą sklypo erdvę[3]. Šį projektą įgyvendinti greičiausiai sutrukdė netrukus valstybėje kilusi politinė sumaištis.

Paulius Tautvydas Laurinaitis

[1] KAA, f. 218, ap. 2, b. 5457, l. 9.

[2] KAA, f. 218, ap. 2, b. 5457, l. 1.

[3] KAA, f. 218, ap. 2, b. 5457, l. 12.