Atidaromasis kino teatro seansas įvyko 1940 m. kovo 8 d. Kaip teigia Kauno tarpukario kultūros tyrinėtojas Alvydas Surblys, anuomet šis kino teatras buvo vienas iš moderniausių Kaune, o „repertuaru nedaug skyrėsi nuo kitų Žaliakalnio kino teatrų: čia vyravo SSRS gamybos filmai, seansų pradžioje rodė ne tik Lietuvos kroniką, bet ir Metro Goldwyn Mayer kino filmų nuomos kontoros pateikiamą Metro apžvalgą"[1]. Skirtingai nei panašiu laiku duris atvėrusiai „Romuvai“, kuri išlaikė savo originalią paskirtį per visą okupacinį laikotarpį, „Pasakai“ naujoji santvarka nebuvo palanki – kino filmai teatre tebuvo rodomi dešimtmetį. 1949 m. čia įkurdinta Medicinos instituto sporto katedra, panaikintas žiūrovų salės nuolydis, patalpa pritaikyta sportuoti.

Septintajame dešimtmetyje statiniui buvo grąžinta pirminė funkcija – čia vėl buvo įkurtas 420 vietų kino teatras (rekonstrukcijos autorė architektė M. Laurinavičiūtė[2]). 1980 m. pakeista statinio vidaus erdvė – salėje panaikintos ložės ir įėjimas iš vestibiulio[3]. Kaip ir daugelis miesto kino teatrų, žlugus sovietinei santvarkai, „Pasaka“ bankrutavo. Pirmajame XXI amžiaus dešimtmetyje atlikus rekonstrukciją, statinyje įsikūrė naktinis klubas, ant pagrindinio fasado atsirado disonuojantys reklamos elementai. Dešimtmečio pabaigoje dar kartą transformuota salės erdvė – ji buvo padalyta į du aukštus.

Pastato fasadas reprezentuoja ketvirtajame dešimtmetyje kino teatrų architektūroje paplitusias specifines, veržlumu pasižyminčias art deco tendencijas. Reprezentatyvus, bet lakoniškas pagrindinis fasadas yra pagrįstas vertikaliomis iškyšomis, kurios įrėmina centrinę paaukšintą dalį ir laiptuotais segmentais jungia ją su šoninėmis.

Paulius Tautvydas Laurinaitis, Vaidas Petrulis

[1] Surblys, A. Kauno kino teatrai 1918–1940: lokalizacija ir raida. In Kauno istorijos metraštis. Kaunas: VDU leidykla, 2011, t. 11, p. 184.

[2] Architektai ilsėtis negali. Kauno tiesa, 1970, liepos 4.

[3] Kauno architektūra. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 233.