Architektūros objektas

ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS TYRIMŲ CENTRAS

Pradžia

Naujienų archyvas

Apie mus

Mūsų komanda

Lietuviškai

English

0 architektūros objektai

0 tekstai

Vilniaus alumnatas

(Išlikęs

, k.k.v.r.

772

)

<p style="text-align: justify;">Vilniaus universiteto pastatų ansamblis pradėjo formuotis XVI a. septintajame dešimtmetyje vyskupo jurisdikcijoje. Steigiant kolegiją (1570 m.), o ypač Universitetą (1579 m.), pradėta supirkinėti čia buvusius namus ir sklypus, imta statyti korpusus su mokymo ir studentų bei profesorių gyvenamomis patalpomis. Ansamblį sudarė įvarių funkcijų pastatai: mokymo, administracijos, bibliotekos, bendrabučių, kulto. Renesanso laikotarpiu dauguma pastatų jau buvo triaukščiai. Patalpos korpusuose išdėstytos vienoje pusėje siaurų ir ilgų atvirų galerijų, lodžų, kurias dengė cilindriniai su liunetėmis skliautai. </p>
<p style="text-align: justify;">Vilniaus alumnatas - popiežių religinė ir politinė institucija, kur buvo nemokamai išlaikomi unitų kunigų seminarijos auklėtiniai. Renesansinis kompleksas iškilo prie šlaito, greta užstatytų posesijų. Alumnato korpusai supo rytinį reprezentacinį uždarą ir vakarinį pusiau uždarą kiemą. Fasadai buvo puošnūs: kiemo langų apvadus dabino sgrafito ornamentinės kompozicijos, o gatvės fasadą – popiežių portretai (freskos). Rekonstrukcijų metu rytų ir šiaurės korpusų atviros arkados buvo užmūrytos arba įstiklintos, o vakarinio kiemo korpusų dalys nugriautos. </p>
<p style="text-align: justify;">Trijų aukštų korpusai, supantys trapecinį reprezentacinį kiemą, buvo su atviromis į kiemo pusę arkadomis. Patalpas skyrė tik skersinės kapitalinės sienos. Italų renesansui būdingos lengvos proporcijos, o alumnato lodžos yra sunkios. Pusapskrites ir segmentines lodžų arkas laiko masyvūs stulpai su storokais piliastrais. Arkadų kompozicijoje nesuderinti piliastrų (kylančių per du aukštus), pjedestalų ir stulpų aukščiai. Piliastrų kapiteliai nesiekia tarpaukštinio vainikuojančio karnizo. Rytinio korpuso pusapskritės arkos nevienodo pločio, nesuderinto aukščio. Tačiau bendra fasadų renesansinė kompozicija išlaikyta. </p>
<p style="text-align: justify;">Vilniaus universiteto pastatų ansamblis yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir vienas didingiausių Šiaurės rytų Europoje. Jame yra ryškių italų renesanso architektūros bruožų, susipynusių su vietinėmis tradicijomis ir savitumais. </p>
<p style="text-align: justify;"> </p>
<p style="text-align: justify;"><em>Parengė Viltė Migonytė</em></p>
<p style="text-align: justify;">Literatūra<em>: </em><em style="font-style: italic;"></em></p>
<p style="text-align: justify;"><em style="font-style: italic;">Lietuvos architektūros istorija. </em>T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987, p. 293–295.</p>
<p style="text-align: justify;"> </p>

Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Universiteto g. 4

Architektūros tipas: Profesionalus

Architektai:

Metai: 1582

Laikotarpis: LDK

Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Švietimo, Akademija / Universitetas / Kolegija

Medžiagos: Mūras (mišrus)

Nuotraukos: 7

Susiję objektai

Alšėnų pilis

1610 - 1655

Myro pilis

1500 - 1600

Bernardinų vienuolynas Gardine

1580 - 1853

Nesvyžiaus Radvilų pilis

1581 - 1604

Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia

1615 - 1767

Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

1251 - 1801

Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas

1620 - 1631

Namas Rotušės a. 28 Kaune (Lietuvos medicinos ir formacijos istorijos muziejus)

Zabielų namas Kaune

Namas Kaune, Vilniaus g. 11

Namas Kaune, Rotušės a. 1

Namas Kaune, Rotušės a. 29

Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6

Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir bernardinių vienuolyno kompleksas

Vilniaus labdarybės draugijos pastatų kompleksas

1635 - 1885

Kapitulos namas Vilniuje, Pilies g. 4

Ankstyvieji Zabielų namo architektūriniai fragmentai

Pastato Rotušės a. 29, Kaune, architektūriniai tyrimai

Pastato Vilniaus g. 11, Kaune, architektūriniai tyrimai

Pastato Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe architektūriniai tyrimai

Biala Podlaska dvaro rūmai

1622 - 1740

Zaslavlio Kristaus Atsimainymo cerkvė (buv. Evangelikų reformatų bažnyčia)

Pastatas Arklių g. 4

1 iš 23

Vilniaus universiteto pastatų ansamblis pradėjo formuotis XVI a. septintajame dešimtmetyje vyskupo jurisdikcijoje. Steigiant kolegiją (1570 m.), o ypač Universitetą (1579 m.), pradėta supirkinėti čia buvusius namus ir sklypus, imta statyti korpusus su mokymo ir studentų bei profesorių gyvenamomis patalpomis. Ansamblį sudarė įvarių funkcijų pastatai: mokymo, administracijos, bibliotekos, bendrabučių, kulto. Renesanso laikotarpiu dauguma pastatų jau buvo triaukščiai. Patalpos korpusuose išdėstytos vienoje pusėje siaurų ir ilgų atvirų galerijų, lodžų, kurias dengė cilindriniai su liunetėmis skliautai.

Vilniaus alumnatas - popiežių religinė ir politinė institucija, kur buvo nemokamai išlaikomi unitų kunigų seminarijos auklėtiniai. Renesansinis kompleksas iškilo prie šlaito, greta užstatytų posesijų. Alumnato korpusai supo rytinį reprezentacinį uždarą ir vakarinį pusiau uždarą kiemą. Fasadai buvo puošnūs: kiemo langų apvadus dabino sgrafito ornamentinės kompozicijos, o gatvės fasadą – popiežių portretai (freskos). Rekonstrukcijų metu rytų ir šiaurės korpusų atviros arkados buvo užmūrytos arba įstiklintos, o vakarinio kiemo korpusų dalys nugriautos.

Trijų aukštų korpusai, supantys trapecinį reprezentacinį kiemą, buvo su atviromis į kiemo pusę arkadomis. Patalpas skyrė tik skersinės kapitalinės sienos. Italų renesansui būdingos lengvos proporcijos, o alumnato lodžos yra sunkios. Pusapskrites ir segmentines lodžų arkas laiko masyvūs stulpai su storokais piliastrais. Arkadų kompozicijoje nesuderinti piliastrų (kylančių per du aukštus), pjedestalų ir stulpų aukščiai. Piliastrų kapiteliai nesiekia tarpaukštinio vainikuojančio karnizo. Rytinio korpuso pusapskritės arkos nevienodo pločio, nesuderinto aukščio. Tačiau bendra fasadų renesansinė kompozicija išlaikyta.

Vilniaus universiteto pastatų ansamblis yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir vienas didingiausių Šiaurės rytų Europoje. Jame yra ryškių italų renesanso architektūros bruožų, susipynusių su vietinėmis tradicijomis ir savitumais.

Parengė Viltė Migonytė

Literatūra:

Lietuvos architektūros istorija. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987, p. 293–295.