Vilniaus geležinkelio stotis
(Išlikęs
)
<p style="text-align: justify;">Pirmoji Vilniaus geležinkelio stotis pastatyta XIX a. viduryje pagal tipinį to meto projektą: „Tiesiant Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, vienu metu iškilo stotys Daugpilyje, Vilniuje, Kaune, Kybartuose. Joms taikytas norminis arba kartotinis neišaiškinto autoriaus projektas. Vilniaus stotis pagal miesto reikšmę priklausė II klasei (I klasės stotys – Peterburgo, Maskvos, Odesos)"<a name="_ftnref1" href="#_ftn1"></a>[1]. 1950 m. pagal architekto Piotro Ašastino projektą (architektas yra suprojektavęs ir Kauno geležinkelio stotį), senoji stotis perstatyta. Nors, kaip matome iš ikonografijos, stotis per karą nebuvo sugriauta, tačiau paveldosaugininkas Gediminas Jucys pastebi: „Aikštė ištuštinta nuo ten stovėjusių namų (dalis jų buvo karo metais apgriauti), ir stotis „sumoderninta“ matyt ruošiantis ten pastatyti nuo nepriklausomybės išvadavusiam „tautų tėvui“ paminklą – reikėjo jo svarbą atitinkamos aplinkos.“ Stoties architektūra pasižymi aiškia klasicistine kompozicija, būdingu geležinkelio stotims erdviu interjero sprendimu. Objekte išsiskiria dekoratyvus pagrindinio įėjimo fasadas, kuris sovietiniais metais buvo puoštas respublikos herbu. Suporintos kolonų eilės akivaizdžiai siejasi su barokine Vilniaus architektūra. Interjeras dekoruotas lipdyba, kolonomis ir kitais istorinei architektūrai būdingais elementais. Tiesa, interjeras sovietmečiu buvo remontuojamas, keitėsi. Pirmoji interjero rekonstrukcija vykdyta jau 1965 (arch. Romualdas Šilinskas). 2001 m. pastatas buvo renovuotas.</p>
<p><em>Vaidas Petrulis</em></p>
<p> </p>
<hr size="1" />
<p><a name="_ftn1" href="#_ftnref1"></a>[1] Lukšionytė-Tolvaišienė, N. <em>Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje</em>. Vilnius: VDA leidykla, 2000, p. 40.</p>
<p> </p>
<p> </p>
Adresas: Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Geležinkelio g. 16
Architektūros tipas: Profesionalus
Architektai: Piotras Ašastinas
Metai: 1946
Laikotarpis: Sovietmetis
Architektūros šakos: Architektūra, Statinys, Inžineriniai / Infrastruktūriniai, Geležinkelio stotis
Medžiagos: Mūras (plytų)
Nuotraukos: 22
Susiję objektai
„Pergalės“ fabriko daugiabučių namų kvartalas Kaune
„Pergalės“ fabriko daugiabučių namų kvartalas Kaune
1949 - 1956
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
1949 - 1957
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso vartai
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso vartai
1949 - 1956
Buvęs 75 vietų vaikų darželis „Pergalės“ fabriko gyvenamajame kvartale
Buvęs 75 vietų vaikų darželis „Pergalės“ fabriko gyvenamajame kvartale
1949 - 1956
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
„Pergalės“ fabriko gyvenamojo komplekso namas
1949 - 1956
Pirties ir skalbyklos Telšiuose projektas
Pirties ir skalbyklos Telšiuose projektas
1941
Kauno srities centrinio stadiono projektas
Kauno srities centrinio stadiono projektas
1951
Darbininkų ir tarnautojų kvartalas Panevėžyje
Darbininkų ir tarnautojų kvartalas Panevėžyje
1940 - 1941
Linksmakalnio karinė bazė
Linksmakalnio karinė bazė
1944 - 1950
Jaunojo žiūrovo (dab. KVADT) teatras
Jaunojo žiūrovo (dab. KVADT) teatras
1950 - 1959
Kauno geležinkelio stotis
Kauno geležinkelio stotis
1949 - 1953
„Pergalės“ gyvenamojo komplekso namas
„Pergalės“ gyvenamojo komplekso namas
1952 - 1954
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia
1957 - 1960
Žaliasis tiltas Vilniuje
Žaliasis tiltas Vilniuje
1948 - 1952
Lukiškių aikštė Vilniuje
Lukiškių aikštė Vilniuje
1948 - 1950
Daugiabutis namas Laisvės alėjoje
Daugiabutis namas Laisvės alėjoje
1954 - 1955
Pirtis Kaune
Pirtis Kaune
1953 - 1956
Naujosios Akmenės kultūros rūmai
Naujosios Akmenės kultūros rūmai
1949 - 1958
Viešbutis-restoranas „Pajūris“ Palangoje
Viešbutis-restoranas „Pajūris“ Palangoje
1955 - 1959
Daugiabučiai gyvenamieji namai Kaune, A. Mickevičiaus g. 58 ir 56
Daugiabučiai gyvenamieji namai Kaune, A. Mickevičiaus g. 58 ir 56
1951 - 1956
1953 m. Šiaulių miesto centrinės dalies plano projektas
1953 m. Šiaulių miesto centrinės dalies plano projektas
1952 - 1953
Kauno HES administracinis pastatas (dab. Kauno Humanitarinė pagrindinė mokykla)
Kauno HES administracinis pastatas (dab. Kauno Humanitarinė pagrindinė mokykla)
1956
KTU Bendrabučiai Kaune
KTU Bendrabučiai Kaune
1953 - 1954
Poilsio namų „Žuvėdra“ Palangoje III korpusas
Poilsio namų „Žuvėdra“ Palangoje III korpusas
1954 - 1956
Sanatorija „Draugystė“ Druskininkuose
Sanatorija „Draugystė“ Druskininkuose
1956
1 25

Pirmoji Vilniaus geležinkelio stotis pastatyta XIX a. viduryje pagal tipinį to meto projektą: „Tiesiant Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, vienu metu iškilo stotys Daugpilyje, Vilniuje, Kaune, Kybartuose. Joms taikytas norminis arba kartotinis neišaiškinto autoriaus projektas. Vilniaus stotis pagal miesto reikšmę priklausė II klasei (I klasės stotys – Peterburgo, Maskvos, Odesos)"[1]. 1950 m. pagal architekto Piotro Ašastino projektą (architektas yra suprojektavęs ir Kauno geležinkelio stotį), senoji stotis perstatyta. Nors, kaip matome iš ikonografijos, stotis per karą nebuvo sugriauta, tačiau paveldosaugininkas Gediminas Jucys pastebi: „Aikštė ištuštinta nuo ten stovėjusių namų (dalis jų buvo karo metais apgriauti), ir stotis „sumoderninta“ matyt ruošiantis ten pastatyti nuo nepriklausomybės išvadavusiam „tautų tėvui“ paminklą – reikėjo jo svarbą atitinkamos aplinkos.“ Stoties architektūra pasižymi aiškia klasicistine kompozicija, būdingu geležinkelio stotims erdviu interjero sprendimu. Objekte išsiskiria dekoratyvus pagrindinio įėjimo fasadas, kuris sovietiniais metais buvo puoštas respublikos herbu. Suporintos kolonų eilės akivaizdžiai siejasi su barokine Vilniaus architektūra. Interjeras dekoruotas lipdyba, kolonomis ir kitais istorinei architektūrai būdingais elementais. Tiesa, interjeras sovietmečiu buvo remontuojamas, keitėsi. Pirmoji interjero rekonstrukcija vykdyta jau 1965 (arch. Romualdas Šilinskas). 2001 m. pastatas buvo renovuotas.


Vaidas Petrulis


 



[1] Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius: VDA leidykla, 2000, p. 40.


 


 


Senoji stotis. Iš: Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius: VDA, 2000, p. 40
Senoji stotis. Iš: Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius: VDA, 2000, p. 40
Senoji stotis. Iš: Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius: VDA, 2000, p. 40
Senoji stotis. Iš: Lukšionytė-Tolvaišienė, N. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. Vilnius: VDA, 2000, p. 40
1914 m. atvirukas. Iš svetainės: www.heritage.lt
1914 m. atvirukas. Iš svetainės: www.heritage.lt
Stotis prieš rekonstrukciją, apie 1948 m. Iš svetainės: www.heritage.lt
Stotis prieš rekonstrukciją, apie 1948 m. Iš svetainės: www.heritage.lt
Rekonstrukcijos projektas. Iš: Kumpis, J. Socialistinė miestų statyba ir architektūra Lietuvoje. Vilnius: VPMLL, p. 38
Rekonstrukcijos projektas. Iš: Kumpis, J. Socialistinė miestų statyba ir architektūra Lietuvoje. Vilnius: VPMLL, p. 38
Vieta prieš rekonstrukciją. Iš: Mikučianis, V. Norėjau dirbti Lietuvoje. Vilnius: VDA, 2001
Vieta prieš rekonstrukciją. Iš: Mikučianis, V. Norėjau dirbti Lietuvoje. Vilnius: VDA, 2001
Vaizdas po rekonstrukcijos. Iš: Maceika, J; Gudynas, P. Vadovas po Vilnių. Vilnius: VPMLL, 1960, p. 38-39
Vaizdas po rekonstrukcijos. Iš: Maceika, J; Gudynas, P. Vadovas po Vilnių. Vilnius: VPMLL, 1960, p. 38-39
Vaizdas nuo geležinkelio stoties. Iš: Maceika, J; Gudynas, P. Vadovas po Vilnių. Vilnius: VPMLL, 1960, p. 40-41
Vaizdas nuo geležinkelio stoties. Iš: Maceika, J; Gudynas, P. Vadovas po Vilnių. Vilnius: VPMLL, 1960, p. 40-41
Iš leidinio: "Vilnius", Vilnius: VPMLL, 1960, ill. 179
Iš leidinio: "Vilnius", Vilnius: VPMLL, 1960, ill. 179
Stalino skulptūra. Iš: Mikučianis, V. Norėjau dirbti Lietuvoje. Vilnius: VDA leidykla, 2001
Stalino skulptūra. Iš: Mikučianis, V. Norėjau dirbti Lietuvoje. Vilnius: VDA leidykla, 2001
Interjeras 1965 m. Iš: "Kultūros barai", 1965, nr. 11
Interjeras 1965 m. Iš: "Kultūros barai", 1965, nr. 11
Interjeras 1965 m. Iš: "Statyba ir architektūra", 1965, nr. 6
Interjeras 1965 m. Iš: "Statyba ir architektūra", 1965, nr. 6
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Stoties vaizdas 7 deš. pab. Nuotr. aut. nežinomas, KTU ASI archyvas
Iš leidinio: "Vilnius". Vilnius, 1986
Iš leidinio: "Vilnius". Vilnius, 1986
Stoties vaizdas 2003 m. V. Petrulio nuotr.
Stoties vaizdas 2003 m. V. Petrulio nuotr.
Stoties vaizdas 2012 m., V. Petrulio nuotr.
Stoties vaizdas 2012 m., V. Petrulio nuotr.