Kino teatro pastatas Kauno Laisvės al. iškilo tik 1940 m., prieš pat Lietuvai prarandant nepriklausomybę. Prieš tai sklypo, kuris priklausė Gechtmanams, kieme stovėjo du vieno ir dviejų aukštų mediniai namai ir sandėliai, prie gatvės – mūrinis statinys. Jau 1924 m. buvo konstatuota, kad šie objektai – itin prastos būklės ir yra griautini[1]. 1928 m. rašoma, jog pastarieji „atsidūrė tokiame padėjime, kad labai gresia gaisro pavojumi ir reikalinga tuojau juos nugriauti, kitaip gali įvykti didelė katastrofa“[2]. Visgi namai 1929 m. balandžio 20 d. dar nebuvo nugriauti ir komisija dar kartą konstatavo jų avarinę būklę: „Yra visai griuvimo stovyje ir gresia gaisro pavojumi, nes daugelis medinių balkių remiasi į krosnis“[3]. Kieme taip pat būta „mūrinio vieno aukšto namo su mezoninu“[4].

1930 m. rašoma jau apie du mūrinius namus[5], o 1932 sklypas priklauso Ipams[6]. 1935 m. parengtas mūrinio vieno aukšto sandėlio su garažu projektas. Tais pačiais metais leista pastatyti ir betoninę tvorą[7], kuri – tai matyti iš projekto – planuota kaip architektūriškai išraiškingas miesto elementas. Abiejų projektų autorius – technikas J. Gastila[8].

1937 m. situacijos planas rodo, kad sklype būta dviejų mūrinių ir vieno medinio namo bei keletas medinių sandėliukų[9]. Mūrinis sandėlis su garažu veikiausiai nebuvo pastatytas, statybai numatytoje vietoje vis dar pažymėti griautini mediniai sandėliai. 1938 m. sklypą įsigijo Antanas ir Petras Steikūnai[10], kurie 1938 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto statybos komisijai pateikė prašymą statyti kino teatrą[11]. Numatoma statybos kaina 200 000 Lt. Leidimas 687 vietų kino teatrui statyti buvo išduotas 1939 m. vasario 3 d.[12], o 1940 m. balandžio 13 d. jis jau buvo pastatytas[13].

Planinėje pastato struktūroje vyrauja šiek tiek užapvalintos formos ir primena to meto JAV kino teatrams būdingą streamline estetiką, tačiau išorėje esama užuominų ir į istoristinę architektūrą (pvz. karnizas). Pastato modernumą ir šiuolaikiškumą dar labiau pabrėžia įėjimą akcentuojantis stiklinis bokštelis, kuris tapo vienu iš tarpukario architektūros simbolių. Dekoratyvi durų raiška kiek primena tarpukariui būdingus „tautinio stiliaus“ ieškojimus. Vis dėlto miestui bene svarbiausias objekto urbanistinis sprendimas. Kino teatro pastatą atitraukus į sklypo gilumą, suformuota nedidelė ir jauki viešoji erdvė, pagyvinanti perimetrinį Kauno Laisvės alėjos užstatymą. Įdomu, kad pusrūsio patalpose suprojektuotos patalpos ir sargo butui – tai atspindi tarpukario tradiciją visuomeniniuose statiniuose įrengti gyvenamąsias patalpas. Antrame aukšte buvo numatytos administracinės ir techninės patalpos.

Vaidas Petrulis

[1] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3950, l. 19.

[2] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 1.

[3] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 19.

[4] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 17.

[5] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 24.

[6] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 26.

[7] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 50.

[8] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 48.

[9] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 55.

[10] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 67.

[11] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 68.

[12] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 71.

[13] KAA, f. 218, ap. 2, b. 3955, l. 71.