Gydytojui, atsargos pulkininkui Pranui Šližiui leidimas „statyti kino teatrui trobesį ir gyvenamus dviejų aukštų namus“ [1] vietoje ten buvusio medinio namo su Stanislovo Imšos parduotuvėmis[2]  išduotas 1930 m. kovo 17 d. Kiek vėliau, 1930 m. birželio 13 d. buvo paduotas prašymas „užstatyti trečiąjį aukštą virš statomojo dviejų aukštų mūro“ (arch. J. Salenekas)[3]. Leidimas buvo duotas. Rudeniop statyba jau buvo baigta. Spalio 16 d. Kauno miesto Statybos komisija leidžia įrengti kino teatrą[4]. Visgi galutinai kino teatras atidaromas 1931 m. sausio 7 d. ir pademonstruojama „garsinė filma „Šitą tango tau dovanosiu“[5]. Teatro patalpas sudarė salė, fojė ir balkonas, jis turėjo 400 vietų (1938 m.).

Tolesnėje sklypo užstatymo raidoje, 1933 m. rugpjūčio 4 d., atsiranda įrašas apie ketvirtame aukšte be leidimo įrengtas mansardas („salkas“)[6]. 1934 m. kovo 15 d. vietą patikrino komisija ir nustatė, kad savininkas „1933 m. pabaigoje įruošė be leidimo prie Laisvės alėjos esančio mūrinio namo ketvirtame aukšte gyvenamas salkas, išsikišdamas virš stogo į Laisvės alėjos pusę tris langus. Komisija apžiūrėjusi vietoje rado, kad kambariai įrengti tvarkingai ir jokio pavojaus nesudaro, todėl komisija nutarė įrengtas patalpas skaityti negriautinomis“[7]. 1934 m. rugsėjo 4 d. atsiranda prašymas mansardai („salkai“) įrengti, kurios projektas pavedamas technikui Vabalui [?][8]. Salkų langus komisija siūlė pažeminti[9].

1934 m. keitėsi kino teatrų laikymo taisyklės: „Kauno m. didieji kinoteatrai gavo p. Ministerio leidimą veikti, tačiau tas leidimas nepaliuosavo jų nuo prievolės vienų metų bėgyje, nuo taisyklių paskelbimo dienos, susitvarkyti pagal veikiančias taisykles. „Kapitolis“ geriau sutvarkytas už kitus, tačiau seansų metu čia pasirodo pristatomos kėdės. Vartai iš kiemo išeiti būna uždaryti, todėl panikos metu gali labai pakenkti publikai“[10].

Visiškai netrukus, 1935 m. sausio 8 d., Statybos komisija gauna skundą, kad „kino teatro „Kapitol“ sienos atrodo apipelėję – matomai peršalę“[11]. Įdomu, kad 1935 m. sausio 15 d. tikrinti skundo atėjusi komisija, be kitų smulkių trūkumų, pažymėjo, jog „nerezervuota vieta kino cenzoriui“[12].

1936 m. sausio 17 d. duotas leidimas praplėsti pirmo aukšto vitrinų angas[13]. Projektas pavedamas gana žymiam to meto architektui Arnui Funkui.

1938 m. gegužės 12 d. paduodamas prašymas leidimui prie esamo namo statyti mūrinį priestatą su gelžbetonio stogu (arch. Steikūnas)[14]. Įdomu, kad kino teatras savo veiklą tęsė ir Antrojo pasaulinio karo metais, Kauną okupavus vokiečiams[15]. Tuo metu netgi buvo parengtas kino teatro pertvarkymo projektas, kuriame siekta įrengti atsarginį išėjimą iš salės ir įėjimą į aparatinę (arch. A. Maculevičius). Pastarojo fasadai turėjo būti „netinkuoti, baltų plytų, prie sienų mediniai grotai vynuogėm. Stogai tolio. Perdengimai nedegami“[16].

Vaidas Petrulis

[1] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 3.

[2] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 1.

[3] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 5.                            .

[4] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 31.

[5] Naujo kino „Kapitol“ atidarymas. Diena, 1931, sausio 11.

[6] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 14.

[7] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 33.

[8] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 40.

[9] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 41.

[10] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 41.

[11] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 42.

[12] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 46.

[13] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 50.

[14] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 56.

[15] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 65.

[16] KAA, F-218, ap. 2, b. 3921, l. 67.