Vytauto Didžiojo mirties metinės 1930 m. buvo paminėtos ne tik gausiais renginiais, bet ir naujomis statybomis. Jubiliejiniais metais buvo suplanuota pastatyti gausybę visuomeninės paskirties pastatų. Mečetė, savotiškas paminklas Vytauto Didžiojo laikais į Lietuvą atsikrausčiusiems totoriams, išsiskyrė kaip vienintelis sakralinio pobūdžio statinys laikinojoje sostinėje, skirtas pažymėti šiai datai.

Kaip rašoma to meto spaudoje, „Kauno tikintieji – jų yra apie 50 šeimynų, – valdžios padedami, pastatė šią naują mečetę vietoje senos, kuri buvo pastatydinta apie 1906 metais totorio didžturčio Iliasevičiaus, garsiosios kadaise Kauno „turkų kepyklos“ savininko“[1]. 1930 m. taip pat buvo įgyvendintas totorių bendruomenės pasiūlymas tuometę Ūkio gatvę pervadinti Totorių vardu[2]. Pastatą projektuoti pasirinkti architektai Adolfas Netyksa ir Vaclovas Michnevičius. Kompaktiškoje, nedidelio tūrio mečetėje susipina istoristinės formos ir rytietiški motyvai, kuriais išryškinama statinio paskirtis. Pastato siluetą formuoja tipiški mečečių architektūros elementai – elipsinis kupolas ir nedidelis minaretas, kuris niekada nebuvo naudotas pagal savo tradicinę paskirtį.

Totorių ir Trakų g. kampe būta ir totorių kapinių. Jos buvo atitvertos tvora, pasak pačių totorių, 1935 m. „visai pakenčiamai tvirta ir geros išvaizdos, ir galinčia dar išstovėti nekurį laiką“[3]. Sklype tuo metu būta ir kitų smukių pastatų: du mediniai gyvenamieji namai, du lentiniai sandėliai ir išvietės. Nors, Kauno savivaldybės nuomone, visi buvo „persenę, pavojingi gaisro žvilgsniu ir antisanitariniame stovyje“[4], jų griovimo terminai atidėlioti iki pat karo.

Paulius Tautvydas Laurinaitis, Vaidas Petrulis

[1] Kaip Kaune meldžiasi Alachui. Bangos, 1932, nr. 35, p. 869.

[2] Magometonų mečetė Kaune. Lietuvos Aidas, 1930, gruodžio 2.

[3] KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204, l. 8.

[4] KAA, f. 218, ap. 2, b. 8204, l. 13.